Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį paragino turkus boikotuoti prancūziškas prekes dėl, jo žodžiais, priešiškos Prancūzijos pozicijos radikalaus islamo atžvilgiu, pasinaudojęs dar viena proga save išreklamuoti kaip musulmoniškojo pasaulio lyderį.
Nors kitos kelios šalys pritarė jo smerkimo retorikai, tiesioginį ekonominį poveikį labiau pajuto Turkija nei Prancūzija, – lira ir akcijos atpigo, investuotojams įvertinus R. T. Erdogano komentarus kaip ženklą, kad įtampa tarp Ankaros ir didesnės Vakarų dalies atsinaujina.
R. T. Erdoganas užsipuolė E. Macroną dėl to, kad Prancūzijos vadovas apibūdino islamą kaip „religiją, kuri išgyvena krizę“ ir nutarė imtis griežtų priemonių prieš islamistus po to, kai Paryžiaus priemiestyje istorijos mokytojui Samueliui Paty buvo nukirsdinta galva.
Turkijos prezidentas kaltina E. Macroną rodant nepakantumą ir liepia jam „pasitikrinti psichiką“. Savo ruožtu, E. Macronas, kurio po aštuoniolikos mėnesių laukia rinkimai, kaip tarpininkas transliuoja visuomenės pasipiktinimą dėl žmogžudystės ir demonstruoja išoriniam pasauliui kietą poziciją ekstremizmo atžvilgiu.
Tuščios lentynos
„Abi pusės tuo naudojasi dėl vidaus priežasčių“, – sakė Fawazas Gergesas, Londono ekonomikos mokyklos (London School of Economics, LSE) Artimųjų Rytų politikos profesorius. „Prezidentas E. Macronas naudojasi šia tragedija, kad padarytų įspūdį kritikams ir parodytų, jog jis toks pat stiprus ir ryžtingas kaip ir jie“, tuo tarpu prezidentas R. T. Erdoganas „daro tą patį: jis įvaldė meną pasitelkti neliečiamą teisę kaip mobilizacijos priemonę ne tik Turkijoje, bet ir platesniame islamo pasaulyje“, sakė profesorius.
R. T. Erdogano raginimas stiprina kampaniją boikotuoti prancūziškas prekes, kuri praėjusį savaitgalį pradėjo vilnyti arabų pasaulio socialinėje žiniasklaidoje. Kai kurie didieji prekybos centrai iš savo lentynų išėmė prancūzišką sūrį, jogurtą ir kosmetikos prekes. Taip pat raginta laikytis atokiau „Carrefour SA“, prancūzų prekybos centrų tinklo.
Prancūzija pareiškė, kad nepagrįstus raginimus kurstė „radikalioji mažuma“ ir kad kibernetinių atakų banga paveikė prancūziškas svetaines.
Prancūzija R. T. Erdogano asmeninį puolimą prieš E. Macroną pavadino nepriimtinu ir atšaukė savo ambasadorių Turkijoje.
Saudo Arabija nuraukia tylą
Neaišku, kokį mastą įgaus boikotas. Pirmosios reakcijos rodo, kad šalys regione susiskaidžiusios – iš vienos pusės Turkija ir jos sąjungininkės, iš kitos – Saudo Arabija ir ją palaikančios valstybės.
Ali Shamkhanis, Irano Aukščiausiosios nacionalinės saugumo tarybos direktorius tviteryje rašė, kad „#viešas E. Macrono iracionalus elgesys #antiislamizmas rodo jo neišprusimą politikoje“, tuo tarpu Kataro užsienio reikalų ministerija paviešino pareiškimą, smerkiantį „didžiulę populistinės retorikos, skatinančios religijų menkinimą, eskalaciją“.
Antradienį Saudo Arabija po kelių dienų tylos paskelbė pareiškimą, smerkiantį pranašą Mahometą vaizduojančias karikatūras, ir atmetė bet kokius bandymus sieti religiją su terorizmu. Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) kol kas konkrečios nuomonės nepareiškė.
Regionas suskilo maždaug prieš trejus metus, kai Saudo Arabija, JAE, Bahreinas ir Egiptas nutraukė visus ryšius su Kataru dėl jo ryšių su Iranu.
Katarui suartėjus su Turkija, kuri padėjo jam atremti pradinį embargo sukrėtimą, konkurencija išplito už Persijos įlankos ribų. Dabar šalys atsidūrė skirtingose netiesioginio karo Libijoje pusėse, ir tai tik sustiprino įtampą Afrikos kyšulyje ir rytinėje Viduržemio dalyje, kur Turkija konfliktuoja su Graikija, Europos Sąjunga, – ir Prancūzija, – dėl su energetika susijusių ambicijų.
Nukirsdintas mokytojas
R. T. Erdoganas prašė turkų atsisakyti JAV gamybos prekių, tokių kaip išmanieji telefonai „iPhone“, 2018 metais, kai abi NATO sąjungininkės buvo įsitraukusios į diplomatinį ginčą dėl amerikiečių pastoriaus, sulaikyto Turkijoje dėl kaltinimų terorizmu bei šnipinėjimu, likimo.
Bet tokie raginimai buvo trumpalaikiai ir per daug nepakeitė turkų vartotojų įpročių, nes diplomatinis kivirčas buvo išspręstas po to, kai Turkija paleido iš kardomojo kalinimo amerikiečių pastorių Andrew Brunsoną.
Naujausius vaidus sukėlė kiek anksčiau spalį iš E. Macrono lūpų nuskambėjęs pareiškimas, kad „vyriausybė dar šįmet pristatys įstatymo projektą, skirtą stiprinti pasaulietiškumą Prancūzijoje kaip atsvarą „islamistų ekstremizmui“.
Jis apibūdino islamą kaip „religiją, kuri išgyvena krizę, taip pat ir šalyse, kur islamas yra daugumos religija“, kartu pabrėždamas, jog yra labai svarbu nestigmatizuoti musulmonų.
Po kelių dienų 47-erių metų istorijos mokytojas Samuelis Paty buvo brutaliai nužudytas (jam nukirsdinta galva) Paryžiaus priemiestyje, netoli mokyklos, kurioje dirbo. Kiek anksčiau jis savo mokiniams per civilinės teisės pamoką parodė pranašo Mahometo karikatūras, išspausdintas satyriniame žurnale „Charlie Hebdo“.
Pirmą kartą karikatūros buvo publikuotos Danijos laikraštyje 2005 metais, – tai pakurstė protestų bangą musulmonų šalyse viso pasaulio mastu ir raginimus boikotuoti daniškas prekes. Eksportas į pagrindinę Danijos rinką musulmonų pasaulyje, Saudo Arabiją, nukrito 40 proc., o eksporto apimtys į Iraną, tuo metu trečią didžiausią jos rinką, sumažėjo 47 procentais.
„Tokie boikotai gali nuvilnyti po visą regioną vienokiu ar kitokiu mastu, bet tuometinis, daugiau nei prieš dešimtį metų skelbtas daniškų prekių boikotas ir dabartinis, nukreiptas prieš prancūziškas prekes, labai skiriasi, – sakė Davidas B. Robertsas, Londono Karališkojo koledžo docentas, tyrinėjantis Persijos įlankos regioną. – Galima nesunkiai atsisakyti kelių „Chardonnay“ butelių JAE ir Katare, bet ar šios šalys norės pakenkti strateginiams aljansams su Prancūzija, svarbia regionine sąjungininke?“
Nerimas dėl pandemijos
Jeigu tik Turkija boikotuos prancūziškas prekes, sunkumai, su kuriais susidurs jos NATO sąjungininkė, gali būti minimalūs. Pernai Turkija buvo šešiolikta pagal dydį Prancūzijos prekybos partnerė. Marokas yra vienintelė kita musulmonų daugumos valstybė tarp dvidešimties didžiausių Prancūzijos prekybos partnerių. Bendras Prancūzijos eksportas į šias abi šalis yra vis tiek mažesnis nei šalies eksportas į Airiją, šalį, kurios ekonomika perpus mažesnė už Turkijos.
Prancūzijos valdžia neragino imtis atsakomųjų veiksmų ir boikotuoti turkiškus produktus nei Prancūzijoje, nei Europos lygiu. Prancūzijos verslininkų lobistų organizacija „Medef“ pirmadienį paragino prancūzų bendroves nesikišti į konfliktą.
„Neatsakykite kvailumu į kvailumą“, – interviu RMC radijui sakė organizacijos lyderis Geoffroy Roux de Bezieux.
Pasak F. Gergeso iš LSE, nors ši istorija sulauks atgarsio tam tikruose visuomenės sluoksniuose, galų gale dabar plačioji visuomenė tiek Prancūzijoje, tiek musulmonų pasaulyje turi rimtesnių problemų, dėl ko tikrai verta nerimauti.
„Visuomenė išgyvena pandemiją, skurdą ir ekonominius sunkumus – ir visa tai didžiajai daugumai kelia daug didesnį nerimą“, – sakė jis.
