Baltųjų rūmų ekspertas Ukrainos klausimais Timothy Morrisonas JAV Atstovų Rūmų tyrėjams pareiškė iš karto supratęs, koks jautrus buvo pokalbio turinys, kai išgirdo, kad D. Trumpas ukrainiečių prezidentą Volodymyrą Zelenskį spaudžia inicijuoti tyrimą dėl buvusio amerikiečių viceprezidento Joe Bideno.

Spalio 31 dieną duotuose rašytiniuose parodymuose T. Morrisonas pažymėjo, jog Nacionalinio saugumo tarybos (NSC) teisininkų paprašė įvertinti pokalbio turinį, nes pagalvojo, kad jis galėtų „padaryti žalos“, jei būtų nutekintas.

„Jiems rekomendavau, kad galimybė susipažinti su medžiaga būtų apribota... kad tiek daug žmonių neturėtų galimybės susipažinti su medžiaga“, – nurodė T. Morrisonas, dieną prieš liudijimą palikęs NSC.

Liepos 25 dieną – tuo metu, kai Baltieji rūmai buvo įšaldę karinę paramą Ukrainai – įvykęs pokalbis telefonu atsidūrė Atstovų Rūmų inicijuoto tyrimo dėl apkaltos D. Trumpui centre.

Tyrimui vadovaujantys Demokratų partijos atstovai tvirtina, jog pokalbio stenograma rodo, kad prezidentas viršydamas savo įgaliojimus vertė pažeidžiamą sąjungininką jo naudai įsikišti į 2020 metų JAV prezidento rinkimus.

Dėl šio tyrimo D. Trumpui gresia tapti trečiuoju JAV vadovu istorijoje, kuriam bus paskelbta apkalta. Tačiau net tokiu atveju galutinį sprendimą, ar jį atstatydinti, tektų priimti respublikonų kontroliuojamam Senatui.

„Šiandien paviešinti parodymai rodo, kad liepos 25 dieną įvykęs prezidento D. Trumpo ir ukrainiečių prezidento Zelenskio pokalbis telefonu sukėlė aliarmą Baltuosiuose rūmuose“, – pabrėžė tyrimui vadovaujantis kongresmenas Adamas Schiffas pareiškime, kurį išplatino kartu su kitais aukšto rango demokratais.

Timothy Morrisonas

„Neįprasta ir nederama“


Vis tik T. Morrisonas pažymėjo, jog santrauka labai konfidencialios informacijos sistemoje atsidūrė per Baltųjų rūmų darbuotojų „klaidą“, todėl kilo abejonių dėl įtarimų, kad dokumentas buvo įslaptintas siekiant tyčia nuslėpti jo turinį.

Jis taip pat prieštaravo kitiems liudininkams, neigiamai įvertinusiems pokalbį, ir Atstovų Rūmų tyrėjams pareiškė, jog negirdėjo nieko kompromituojančio.

Tyrėjai šeštadienį taip pat paviešino viceprezidento Mike'o Pence'o patarėjos Jennifer Williams parodymus. Ji įstatymų leidėjams pareiškė, jog D. Trumpo mėginimai paskatinti Kijevą atlikti tyrimus buvo „neįprasti ir nederami“.

Liepos 25 dieną įvykusio pokalbio įrašą girdėjusi J. Williams teigė, kad jo metu išsakyti prašymai veikiau atspindėjo siekius įgyvendinti D. Trumpo „asmeninę politinę darbotvarkę“, o ne pasiekti JAV užsienio politikos tikslus.

„Ko gero, man tai buvo ženklas, jog sprendimas įšaldyti saugumo paramą galėjo turėti ir kitų motyvų“, – pridūrė ji.

Parodymai buvo paviešinti tuo metu, kai dar vienas pareigūnas atvyko į Kapitolijų atsakyti į klausimus dėl Baltųjų rūmų sprendimo laikinai neteikti Kongreso Ukrainai skirtos beveik 400 mln. dolerių (360 mln. eurų) vertės karinės pagalbos.

Markas Sandy tapo pirmuoju Baltųjų rūmų Valdymo ir biudžeto tarnybos (OMB) darbuotoju, kuris davė parodymus, nepaisydamas D. Trumpo administracijos nurodymo nebendradarbiauti su tyrėjais.

Laikinasis OMB direktorius Russelas Vought ir laikinasis Baltųjų rūmų administracijos vadovas Mickas Mulvaney, kuris oficialiai tebeužima OMB direktoriaus postą, ignoravo šaukimus į Kongresą.

Ankstesni liudininkai teigė, jog minėtos lėšos buvo įšaldytos rezgant platesnį sąmokslą priversti V. Zelenskį viešai paskelbti, jog atliekamas tyrimas dėl J. Bideno veiksmų Ukrainoje.

„Šmeižto kampanija“


Baltieji rūmai tvirtina, jog D. Trumpas grynųjų pinigų skyrimą buvo įšaldęs atsižvelgęs į didelį susirūpinimą dėl korupcijos Ukrainoje, tačiau J. Mulvaney privertė suabejoti tokiais pareiškimais, kai spalį žurnalistams pripažino, kad JAV vyriausybė išties vadovavosi quid pro quo (paslauga už paslaugą) principu, žadėdama suteikti paramą mainais į tyrimų inicijavimą.

„Būtent todėl buvome įšaldę pinigus, – sakė jis. – Susitaikykite su tuo.“

Tuo tarpu M. Sandy tyrėjus patikino nežinęs, kodėl buvo įšaldyta parama, bet pridūrė, jog nė karto nesusidūrė su tokiu žingsniu per visą savo karjerą agentūroje, pranešė laikraštis „The Washington Post“.

M. Sandy parodymai vainikavo sensacingą savaitę Kapitolijuje, kur Atstovų Rūmai surengė pirmuosius viešus apkaltos tyrimo posėdžius.

Penktadienį Marie Yovanovitch , D. Trumpo atstatydinta diplomatė, turinti 33 metų patirties, apkaltino prezidento patarėjus pakertant JAV užsienio politiką Ukrainoje.

Duodama parodymus buvusi ambasadorė Ukrainoje pareiškė, jog tapo „skausmingos“ šmeižto kampanijos taikiniu, o paskui buvo staiga atšaukta iš Kijevo.

D. Trumpas buvo apkaltintas liudytojų bauginimu, kai per socialinį tinklą „Twitter“ užsipuolę M. Yovanovitch jai liudijant. Už tokį nusikaltimą eiliniam piliečiui grėstų iki 20 metų laisvės atėmimo federaliniame kalėjime,

Vieši apkaltos tyrimo posėdžiai prasidėjo trečiadienį. Tuomet liudijo du aukšto rango diplomatai, įskaitant dabartinį aukščiausio rango Vašingtono pasiuntinį Kijeve Williamą Taylorą.

Savo parodymuose žilaplaukis buvęs armijos karininkas ir veteranas diplomatas nurodė iš vieno patarėjo girdėjęs, kad D. Trumpui labiau rūpėjo tyrimai dėl jo politinių oponentų negu pati Ukraina.