„Manau, kad per pastaruosius porą metų vis labiau pripažįstama, kad turime naujų iššūkių. Ir mes turime Rusiją, kuri elgiasi ne taip, kaip tikėjomės, taip pat ir Kiniją “, – pareiškė jis.
„Noriu pabrėžti – NATO yra kritiškai svarbi JAV dėl Jungtinių Valstijų interesų ir dėl paties Aljanso. Jei tokio nebūtų, turėtume jį sukurti“, – tikino J. Bidenas.
JAV prezidentas dar kartą pakartojo, jog NATO sutarties 5-asis straipsnis – valstybių narių įsipareigojimas viena kitą ginti, kurį dažnai kvestionavo D. Trumpas – yra „šventas įsipareigojimas“.
Sąjungininkės turėtų susitarti dėl pranešimo, kuriame būtų įtvirtinta bendra pozicija dėl jų pasitraukimo iš Afganistano, reakcija į kibernetines atakas ir augančios Kinijos keliamus iššūkius.
„Nepradedame naujo Šaltojo karo, o Kinija nėra mūsų priešė, – žurnalistams sakė į NATO būstinę dar prieš kitų valstybių lyderius atvykęs J. Stoltenbergas. – Tačiau kartu, kaip Aljansas, turime atsakyti į Kinijos mūsų saugumo situacijai keliamus iššūkius.“
Sieks atkurti „šventą“ NATO sąjungininkių ryšį, sutraukytą D. Trumpo
JAV prezidentas J. Bidenas pirmadienį bando atkurti pasitikėjimą tarp Vašingtono ir sąjungininkių pirmajame po Donaldo Trumpo eros NATO viršūnių susitikime, lyderiams siekiant įpūsti naujos gyvybės Aljansui, nepaisant nesutarimų dėl priešakyje laukiančių pavojų.
Sąjungininkės priims pareiškimą, pabrėždamos bendrą poziciją dėl saugaus pasitraukimo iš Afganistano, taip pat bendro atsako į kibernetines atakas ir augančią Kinijos galią.
„Nežengiame į naująjį Šaltąjį karą, ir Kinija nėra mūsų varžovė ar priešininkė“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas žurnalistams, prieš lyderių susitikimą atvykęs į Aljanso būstinę.
„Tačiau turime drauge, kaip aljansas, spręsti iššūkius, kuriuos mūsų saugumui kelia Kinijos [galios] augimas“, – kalbėjo jis.
Viršūnių susitikime lyderiai taip pat aptars skubaus NATO pasitraukimo iš Afganistano užbaigimą, J. Bidenui balandį netikėtai paskelbus, kad visi amerikiečių kariai paliks šią šalį iki rugsėjo 11 dienos.
J. Bideno pirmtakas D. Trumpas pakirto pasitikėjimą Vakarų saugumo architektūra, pakurstęs abejonių dėl Vašingtono įsipareigojimo ginti partneres Europoje.
Per pastarąjį NATO viršūnių susitikimą 2019 metais jis viešai susikirto su kitais lyderiais ir išvyko namo dar nepasibaigus deryboms.
Kitaip nei D. Trumpas, dabartinis JAV prezidentas akcentuoja tvirtą Amerikos paramą 72 metus gyvuojančiam Aljansui, o jo administracija deda pastangas parodyti, kad daugiau konsultuojamasi su partneriais.
„Sveikinu faktą, kad turime Jungtinių Valstijų prezidentą, tvirtai įsipareigojusį NATO, įsipareigojusį bendram Šiaurės Amerikos ir Europos darbui Aljanse“, – sakė J. Stoltenbergas.
Tačiau tarp sąjungininkių esama nesutarimų kai kuriais svarbiais klausimais, be kita ko, ir dėl to, kaip reaguoti į augančią Kinijos galią ir kaip didinti bendrą finansavimą.
Partnerės nerimauja dėl skubaus pajėgų išvedimo iš Afganistano, o kai kas kelia klausimų dėl Aljanso strategijos, Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui anksčiau įspėjus, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“.
„Mes tikime, kad NATO yra gyvybiškai svarbi mūsų gebėjimui toliau užtikrinti Amerikos saugumą“, – sakė J. Bidenas sekmadienį po Didžiojo septyneto (G-7) susitikimo Britanijoje.
Jis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos turi „šventą pareigą“ Aljansui bei kolektyvinės gynybos principui, ir pažadėjo darbais pagrįsti savo žodžius, kad „Amerika sugrįžo“.
NATO būstinėje Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime turėtų būti uždegta žalia šviesa 2030 metų reformų programai.
Lyderiai sutars atnaujinti NATO „strateginę koncepciją“, kad Aljansas būtų geriau pasirengęs kovoti su naujo pobūdžio grėsmėmis, kurias kelia kibernetinės atakos, klimato kaita bei naujos technologijos.