W. Burnsas buvo pasirinktas prezidento Joe Bideno pakeisti CŽA direktoriaus postą paliekančią Giną Haspel. Viliamasi, kad jis padės atkurti nepriklausomumo atmosferą agentūroje po ketverių Donaldo Trumpo prezidentavimo metų, per kuriuos, manoma, Baltieji rūmai bandė manipuliuoti žvalgybos bendruomene politiniais tikslais.

Kalbėdamas Senato Žvalgybos komitete W. Burnsas sakė, kad profesinė patirtis, įgyta dirbant Artimuosiuose Rytuose ir Rusijoje, išmokė jį vertinti objektyvius žvalgybos duomenis.

„Suvokiau, kad gera žvalgyba, teikiama sąžiningai ir principingai, yra Amerikos pirmoji gynybos linija“, – pareiškė jis komitete.

„Supratau, kad žvalgybos specialistai turi sakyti politikams, ką jie turi išgirsti, net jeigu jie to nenori girdėti. Taip pat sužinojau, kad politika turi baigtis ten, kur prasideda žvalgybos veikla“, – pridūrė kandidatas į CŽA vadovus.

Pasak jo, J. Bidenas pabrėžė „norintis, kad agentūra viską jam sakytų tiesiai“.

„Ir aš pasižadėjau būtent taip ir daryti, taip pat ginti tuos, kas taip elgiasi“, – sakė W. Burnsas.

Jis taip pat pareiškė komitetui, jog Kinija yra pagrindinė JAV varžovė, antrindamas J. Bidenui ir kitiems jo administracijos aukšto rango pareigūnams.

„Artimiausiais dešimtmečiais mūsų nacionaliniam saugumui užtikrinti bus svarbu pralenkti Kiniją. Tam reikės ilgalaikės, įžvalgios, nepartinės strategijos, grindžiamos vidaus atsinaujinimu ir patikima žvalgyba“, – pažymėjo jis.

Kaip pabrėžė W. Burnsas, nors tam tikrose srityse, tokiose kaip branduolinių ginklų neplatinimas, Vašingtonas gali bendradarbiauti su Pekinu, jis vis tiek liks „sunkiai įveikiamas, autoritarinis varžovas“.

CŽA susidūrė su itin rimtais iššūkiais, nes Kinija pastaraisiais metais verbuoja nemažai JAV diplomatų ir šnipų, o prieš dešimtmetį pradėjo ardyti pačios JAV agentūros informatorių tinklą šalyje.

W. Burnsas pareiškė komitetui, kad svarbus jo misijos prioritetas bus kova už technologinį pranašumą šnipinėjimo srityje, įskaitant dirbtinio intelekto panaudojimą.

Iki paskyrimo W. Burnsas vadovavo Vašingtone įsikūrusiam strateginių studijų centrui „Carnegie Endowment of International Peace“ (CEIP).

Jei Senatas pritars W. Burnso paskyrimui, jis taps pirmuoju karjeros diplomatu, vadovausiančiu CŽA.

Vis dėlto jis yra sukaupęs daug patirties saugumo ir žvalgybos srityse, kurią jis įgijo daugiau nei tris dešimtmečius dirbdamas JAV užsienio tarnyboje; be kita ko, 2005–2008 metais jis buvo Jungtinių Valstijų ambasadorius Rusijoje.

Šaltakraujiškas požiūris į Rusiją

64 metų W. Burnsas Valstybės departamente praleido daugiau nei tris dešimtmečius. Jis dirbo ambasadoriumi Jordanijoje ir Rusijoje, o vėliau 2011–2014 metais buvo pakilęs iki valstybės sekretoriaus pavaduotojo.

Iki paskyrimo W. Burnsas vadovavo Vašingtone įsikūrusiam strateginių studijų centrui „Carnegie Endowment of International Peace“ (CEIP).

Įstatymų leidėjams paklausus jo požiūrio į JAV priešininkes, W. Burnsas atsakė, kad nors pagrindinis iššūkis yra Kinija, tačiau neįvertinti Vladimiro Putino valdomos Rusijos būtų klaida.

„Nors Rusija daugeliu požiūriu gali būti laikoma smunkančia galia, vadovaujant Putinui ji gali būti ne mažiau trikdanti nei tokios kylančios galios kaip Kinija“, – kalbėjo W. Burnsas.

„Taigi, vertindami grėsmių atsiradimą mes turime būti gana šaltakraujiški“, – sakė jis.

W. Burnsas pabrėžė, kad, priešingai nei D. Trumpo požiūriu, nuoseklus atsakas ir bendradarbiavimas su sąjungininkais geriau padės atremti Rusiją.

Pasak jo, kartais poveikis V. Putinui yra didesnis, „kai jis gauna tvirtą atsaką ne tik iš JAV, bet ir iš mūsų sąjungininkų Europoje ir iš kitų“.

Irano branduolinės derybos

2013 metais, J. Bidenui einant JAV viceprezidento pareigas, W. Burnsas padėjo vadovauti slaptoms deryboms su Teheranu, paruošusioms dirvą 2015 metais sudarytam branduoliniam susitarimui.

D. Trumpas 2018 metais išvedė Jungtines Valstijas iš šio susitarimo, tačiau praėjusią savaitę J. Bidenas atvėrė kelią naujoms deryboms.

Pasak W. Burnso, Teheranui negalima patikėti branduolinio ginklo.

„Manau, labai svarbu, kad Jungtinės Valstijos toliau darytų viską, ką gali, kad neleistų Iranui kurti branduolinį ginklą“, – sakė jis.

W. Burnsas senatoriams taip pat pažadėjo, kad jo vadovaujama CŽA nesigriebs kankinimų, naudotų prieš įtariamus teroristų tinklo „al Qaeda“ narius po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių.

Jis pabrėžė, jog „sustiprinto tardymo“ priemonės buvo uždraustos 2009 metais.

„Manau, būtų teisinga pasakyti, kad mes visi išmokome labai sunkių pamokų po Rugsėjo 11-sios“, – kalbėjo W. Burnsas.

„Mano nuomone, kankinimas vandeniu įstatymiškai yra kankinimas“, – pridūrė jis.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)