Paklaustas, ar Rusija turėtų būti paskelbta terorizmo rėmėja, J. Bidenas Baltuosiuose rūmuose žurnalistams atsakė: „Ne“.

Du JAV senatoriai – respublikonas Lindsey Grahamas ir demokratas Richardas Blumenthalis – šią vasarą lankydamiesi Kyjive ragino paskelbti Rusiją terorizmą remiančia valstybe ir priimti atitinkamą įstatymą, kuriuo ji būtų priskirta „Irano, Sirijos ir Šiaurės Korėjos kategorijai“.

Prasidėjus karui Ukraina ėmė siekti, kad Rusija būtų pripažinta terorizmą remiančia šalimi. Lietuvos ir Latvijos parlamentai Rusiją jau tokia paskelbė.

Latvijos parlamentas rugpjūtį paskelbė Rusiją terorizmą remiančia valstybe.

Oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova po to neslėpė savo įtūžio.

„Turint omenyje, kad šis sprendimas nesiremia jokiais faktais, išskyrus gyvulišką ksenofobiją, tai ir jo ideologus reikia vadinti ne kitaip kaip neonacistais“, – parašė ji „Telegram“ kanale.

Rusijos URM atstovė taip pat priminė rugpjūčio 8 d. paskelbtus savo komentarus, kuriuose ji dar tik ketinimus paskelbti Rusiją terorizmą remiančia valstybe pavadino „dar viena priešiška Latvijos įstatymų leidėjų akcija“.

„Valdančiųjų Latvijos viršūnių patologinė rusofobija jau tapo didelių šios Pabaltijo šalies ekonominių ir socialinių problemų priežastimi, nusmukdė jos žmonių gyvenimo lygį“, – pareiškė ji tada.

Gegužę, kai Lietuva pripažino Rusiją teroristine valstybe, Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Aleksejus Čepa sakė neva toks Seimo sprendimas neturi jokios reikšmės, bet Rusija, į tai reaguodama, gali nutraukti prekybinius santykius su mūsų šalimi.

Kitas Rusijos politikas – Rusijos Federacijos Tarybos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Vladimias Džabarovas – Lietuvos parlamento rezoliuciją prilygino šizofrenijos pasireiškimui.

Dūmos deputatas A. Čepa Lietuvą pavadino JAV satelitu.

„Jungtinėms Valstijoms besistengiančių įtikti Europos šalių-sateličių veiksmai ir pareiškimai niekam nepadarys jokios įtakos. Šios šalys jau ilgą laiką įvairiomis priemonėmis vykdo rusofobija paremtą, nesantaiką tarp šalių sėjančią politiką ir kaip įmanydamos kursto konfliktą Europoje. Dabartiniai įvykiai (t. y. „specialioji operacija“ – gazeta.ru) – tai priemonė, kurios teko imtis reaguojant į pastaruosius 20–25 metus tų šalių vykdytą politiką“, – sakė A. Čepa per interviu Rusijos portalui gazeta.ru.

Remiantis jo žodžiais, Lietuva „ateityje gali netekti galimybių plėtoti prekybinių santykių“ su Rusija.

„Manau, kad esame pasirengę nutraukti visus santykius su Lietuva. Galime įšaldyti visą tiekimą per Lietuvos uostus. Galime nutraukti trąšų ir įvairiausios produkcijos, kurią šalis iki šiol iš mūsų įsigydavo, tiekimą. Lygiai taip pat galime nutraukti visus susitarimus žemės ūkio sektoriuje, atsisakyti visos jų produkcijos“, – paaiškino deputatas.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (18)