aA
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį sakė manantis, kad Rusija veršis į Ukrainą, bet įspėjo, kad Maskva sumokėtų didelę kainą už visapusišką invaziją.
Joe Bidenas
Joe Bidenas
© AFP/Scanpix

Pasak J. Bideno, jis netiki, kad Vladimiras Putinas nori karo, bet Rusijos prezidentas sukūrė situaciją, kurią dabar itin sunku sušvelninti, ir tai lengvai galėtų „tapti nevaldoma“.

„Spėčiau, kad jis veršis. Jam reikia kažką daryti“, – sakė J. Bidenas ir prognozavo „nedidelį įsiveržimą“ Jungtinėms Valstijoms išbandyti.

JAV prezidentas kalbėjo spaudos konferencijoje, skirtoje pirmosioms jo valdymo metinėms.

Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai sunerimo dėl Ukrainai iškilusios grėsmės.

J. Bidenas įspėjo Maskvą nerengti visapusiškos invazijos ir sakė: „Mūsų sąjungininkės ir partnerės yra pasirengusios primesti didelę kainą ir reikšmingą žalą Rusijai ir Rusijos ekonomikai.“

„Jei jie tikrai padarys, ką gali padaryti su prie sienos sutelktomis pajėgomis, Rusijai tai bus katastrofa“, – sakė J. Bidenas.

„Įsiveržimo į Ukrainą kaina kalbant apie fizinę gyvybių netektį, rusams bus didelė“, – pridūrė jis.

Tačiau JAV lyderis išprovokavo kontroversiją užsiminęs, kad „koks nors reikšmingai už reikšmingą invaziją mažesnis dalykas“ sulauks mažesnio NATO priešinimosi.

„Viena, jei tai bus nedidelis įsiveržimas; tuomet galiausiai ginčysimės, ką daryti, ko nedaryti ir taip toliau“, – sakė jis.

„Greitas ir griežtas“

Baltieji rūmai suskubo aiškinti J. Bideno komentaro. Spaudos sekretorė Jen Psaki pažadėjo: „Jei kokios nors Rusijos karinės pajėgos peržengs Ukrainos sieną, tai bus kartojama invazija ir į ją bus pateiktas greitas, griežtas ir vieningas Jungtinių Valstijų ir mūsų sąjungininkių atsakas.“

Be to, J. Psaki pareiškime pabrėžė, kad Rusija „turi didelį kariniams veiksmams neprilygstančios agresijos, įskaitant kibernetines atakas ir pusiau karinę taktiką, vadovą“.

J. Bidenas „šiandien patvirtino, kad į tuos Rusijos agresijos aktus bus ryžtingai ir vieningai atsakyta“, sakė spaudos sekretorė.

Tiesiai paklausta, ar J. Bidenas nebyliai leido Rusijai imtis ribotų veiksmų prieš Ukrainą, Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Emily Horne sakė, kad J. Bidenas kalbėjo apie nekarinį kišimąsi Ukrainoje.

Vis dėlto J. Bideno oponentai respublikonai griežtai kritikavo prezidentą dėl jo komentaro.

„Joe Bideno silpnumas padrąsino Vladimirą Putiną. Jis tiesiog uždegė žalią šviesą Putinui įsiveržti į Ukrainą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė senatorius Tomas Cottonas.

A. Blinkenas nepateiks rašytinio atsakymo

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė per vėliau šią savaitę vyksiančias derybas nepateiksiantis Rusijai oficialaus atsakymo į Maskvos išdėstytus reikalavimus dėl Ukrainos krizės, ir pridūrė, kad abiem šalims reikia mėginti susitarti dėl bendros pozicijos.

„Tuo metu nepateiksiu dokumento užsienio reikalų ministrui (Sergejui) Lavrovui. Mums reikia pamatyti, kur esame ir ar lieka galimybių“, – viešėdamas Kijeve žurnalistams sakė A. Blinkenas.

Rusija nurodė, kad tikisi šią savaitę sulaukti JAV ir jų sąjungininkių rašytinio atsako į ankstesnį mėnesį savo pateiktus reikalavimą suteikti teisiškai įpareigojamas garantijas, kad NATO nesuteiks narystės Ukrainai ir jokioms kitoms buvusioms sovietinėms respublikoms, be to, nedislokuos jose savo pajėgų bei ginkluotės.

Vašingtonas ir jo sąjungininkės per praėjusią savaitę vykusias Rusijos ir JAV derybas Ženevoje ir NATO bei Rusijos susitikimą Briuselyje griežtai atmetė Maskvos reikalavimus.

Rusija prie savo sienos su Ukraina sutelkė iki 100 tūkstančių karių, taip pat dislokavo tankų ir kitos sunkiosios ginkluotės. Vakarai nuogąstauja, kad tai gali tapti įžanga invazijai.

A. Blinkenas pakartojo, kad kai kurios Rusijos idėjos, pavyzdžiui, draudimas Ukrainai prisijungti prie NATO, yra „akivaizdžiai, visiškai netinkamos“.

Vietoje atsakymo į pasiūlymus „išreiškėme susirūpinimą dėl iššūkių, kuriuos Rusija kelia saugumui šiame Europos rajone“, sakė A. Blinkenas.

Prieš savaitę abiejų šalių diplomatijos vadovų pavaduotojams susitikus Ženevoje Jungtinės Valstijos pasiūlė bendradarbiavimą su Rusija ginklų kontrolės srityje.

„Mes kalbėjome apie sritis, kuriose, esant norui, galime daryti pažangą abipusiškumo pagrindu, gerindami visų saugumą“, – sakė A. Blinkenas.

Maskva: Rusija toliau reikalaus NATO garantijų

Rusija trečiadienį toliau laikėsi griežtos pozicijos, tvyrant įtampai dėl jos pajėgų telkimo prie sienų su Ukraina, o vienas aukšto rango diplomatas teigė, kad Maskva nepriims jokio kito sprendinio, išskyrus tvirtas JAV garantijas, kad Kijevui nebus leista įstoti į NATO.

Užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, praeitą savaitę vadovavęs Rusijos delegacijai per Ženevoje surengtas saugumo derybas su JAV , dar kartą patvirtino, kad Maskva neketina įsiveržti į Ukrainą, nepaisant Vakarų nuogąstavimų.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad Rusijai yra būtinos Vakarų saugumo garantijos.

Praeitą savaitę derybos Ženevoje ir su jomis susijęs NATO ir Rusijos tarybos susitikimas Briuselyje buvo surengti Rusijai sutelkus netoli Ukrainos apie 100 tūkst. karių. Vakarai baiminasi, kad tai galbūt yra Maskvos pasiruošimai įsiveržti į kaimyninę šalį.

Be to, Rusija šią savaitę pasiuntė vis dar neįvardytą skaičių karių į savo sąjungininkę Baltarusiją, kuri taip pat ribojasi su Ukraina, Minskui ir Maskvai ruošiantis kitą mėnesį surengti dideles pratybas. Ukrainiečių pareigūnai sakė, kad Maskva gali pasinaudoti Baltarusijos teritorija puolimui prieš Kijevą keliomis kryptimis surengti.

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad dalis šių pajėgų jau atvyko į Baltarusiją dalyvauti pratybose „Sąjungos ryžtas 2022“, truksiančioms iki vasario 20 dienos. Pranešime sakoma, kad manevrai vyks penkiuose kariniuose poligonuose ir kitose Baltarusijos vietovėse bei keturiose baltarusių karinių oro pajėgų bazėse.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį savo ruožtu sakė, kad dar per anksti prognozuoti, ar krizę pavyks išspręsti derybomis.

„Daugelį metų didėjus įtampai toliau tylėti nėra protingas pasirinkimas“, – pabrėžė jis.

„Rusijos pusei mūsų ryžtas yra žinomas, – kalbėdamas virtualiame Pasaulio ekonomikos forume pridūrė O. Scholzas. – Tikiuosi, jie taip pat supras, kad bendradarbiavimo nauda nusveria tolesnės konfrontacijos kainą.“

Rusija neigė ketinanti pulti kaimyninę šalį, bet reikalavo Vakarų garantijų, kad NATO nebus plečiama priimant Ukrainą arba kurią nors kitą buvusią Sovietų Sąjungos respubliką, taip pat ragino nedislokuoti jose karių ir ginkluotės. Maskva taip pat spaudžia NATO sumažinti kontingentus ir ginkluotės atsargas Vidurio ir Rytų Europos šalyse, prisijungusiose prie Aljanso pasibaigus Šaltajam karui.

Vašingtonas ir jo sąjungininkės šiuo Maskvos reikalavimus griežtai atmetė, bet palieka atviras duris tolesnėms deryboms dėl ginkluotės kontrolės ir pasitikėjimą didinančių priemonių, turinčių sumažinti konfliktų grėsmę.

Tačiau S. Riabkovas tvirtino, kad jokių reikšmingų derybų su Vakarais negali būti, jeigu nebus patenkintas Rusijos pagrindinis reikalavimas – kad NATO nesiplėstų.

Jis perspėjo, kad Rusijos reikalavimai, išdėstyti praeitą mėnesį parengtame sutarties su JAV ir NATO projekte, „sudaro paketą, ir mes nesame pasiruošę jo skaldyti į atskiras dalis, pradėti svarstyti kai kurias iš jų, kol kitos yra nejudinamos.“

Rusų diplomatas sakė, kad vis glaudesni Ukrainos ryšiai su NATO sąjungininkėmis Rusijai kelia didelį saugumo iššūkį.

„Matome pavojų, kad Ukraina tampa vis labiau integruota į NATO netgi neįgijusi NATO valstybės narės oficialaus statuso“, – kalbėjo S. Riabkovas, atkreipęs dėmesį, kad Vakarų šalys aprūpina Kijeva ginklais, apmoko ukrainiečių karius ir rengia bendras pratybas.

„Visa tai yra nutaikyta tiesiai į Rusijos nacionalinio saugumo interesus, ir mes dėsime visas pastangas šiai padėčiai pakeisti, iš naujo subalansuoti šią situaciją diplomatinėmis priemonėmis“, – aiškino jis.

2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, kai ankstesnė prorusiška Kijevo vyriausybė buvo nuversta per provakarietiškų jėgų sukilimą. Tuo pačiu metu Maskva taip pat pradėjo remti ukrainiečių separatistus, perėmusius kontrolę didelėse teritorijose. Jau beveik aštuonerius metus ten besitęsiantis konfliktas pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių.

Paklaustas, ar Rusija galėtų sutikti su NATO plėtros į rytus moratoriumu, kaip siūlė kai kurie politikos ekspertai, S. Riabkovas griežtai atmetė šią idėją ir pareiškė, kad Maskva jau yra patyrusi, kaip Vakarai išsižadėjo ankstesnių pažadų.

Jis pabrėžė, kad „mums prioritetas yra pasiekti nepaskandinamas, kulkų nepramušamas, teisiškai įpareigojamas garantijas“, jog Ukraina ir kitos buvusios sovietinės respublikos nebus priimtos į Aljansą.

S. Riabkovas užsiminė, kad JAV taip pat galėtų vienašališkai įsipareigoti niekada nebalsuoti už šių šalių priėmimą į NATO.

Rusija ragino JAV ir NATO kuo greičiau pateikti rašytinį atsakymą į jos siūlymus. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį žurnalistams sakė, kad Maskva tokį atsakymą tikisi gauti „artimiausiomis dienomis“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(125 žmonės įvertino)
3.4240

Top naujienos

Delfi PliusDaiva Žeimytė-Bilienė, laida „Iš esmės“

Po „Azovstal“ gamyklos pragaro Putino laukia nauji tikslai: išlieka esminis klausimas

„ Azov “ būrio vadovai, kurie vis dar yra „ Azovstal “ gamykloje Mariupolyje, praėjusią...

Lingienė perspėja: beždžionių raupai Lietuvoje – tik laiko klausimas tokios situacijos nebuvo pastaruosius 50 metų (2)

„Tik laiko klausimas, kada ir mes turėsime pirmą atvejį, nes ratas aplink mus mažėja“, –...

Sinoptikai perspėja: Lietuvoje siautės pavojingas vėjas ir smarkūs lietūs (2)

Artimiausią parą Lietuvą pasieks permainas nešanti žemo slėgio sritis.

Naujos prognozės, kada galėtų baigtis karas Ukrainoje: iki vasaros pabaigos Rusijos puolimas tiesiog subliūkš

Rusija intensyviai puola Rytinius Ukrainos miestus. Ukrainos Rytuose kasdien galimai žūsta nuo 50...

Užfiksavus lietuvišką produkciją Kaliningrado parduotuvėje, įmonė paaiškino: tai – likučiai

„Delfi“ redakcija sulaukė skaitytojų nuotraukų, kuriose vienoje Kaliningrado maisto...

Karas Ukrainoje. Daugiabučio griuvėsiuose Mariupolyje aptikta 200 smarkiai apirusių kūnų Ukraina apie reikšmingus pokyčius: mūsų priešai dėl to labai liūdi

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį į antradienį pareiškė, kad Rusija vykdo...

Po skandalingo rusų diplomato pareiškimo – pirmoji reakcija iš Kremliaus (6)

Rusijos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų Ženevoje diplomatas Borisas Bondarevas,...

Aiškėja nauja tvarka: vaiko priežiūros išmoka gali būti mokama kitaip

Seimas po svarstymo pritarė naujai vaiko iki dvejų metų priežiūros išmokų tvarkai.

Lenkijos prezidentas kaltina Vokietiją sulaužius žodį dėl tankų perdavimo: esame labai nusivylę

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda apkaltino Vokietijos vyriausybę sulaužius duotą žodį dėl...

Sharon Stone suknelė ant raudono kilimo aktorei iškrėtė pokštą: į pagalbą atskubėjo vyrai

Sekmadienį per 75-ąjį Kanų kino festivalį ant raudonojo kilimo prieš filmo „Forever Young“...