Praėjus metams po to, kai D. Trumpo šalininkų minia patraukė į Kongresą, kad neleistų įstatymų leidėjams patvirtinti J. Bideno pergalės prezidento rinkimuose, politinės žaizdos dar neužsitraukė.
Pranešama, kad J. Bidenas ir viceprezidentė Kamala Harris turėtų sakyti kalbą Kapitolijuje – ten pat, kur prieš metus D. Trumpo šalininkai grūmėsi su policija, verždamiesi į JAV demokratijos širdį.
Politikos veteranas J. Bidenas, sugrįžęs į aktyvią politiką, kad nutrauktų, jo nuomone, autoritarinį D. Trumpo prezidentavimą, pirmaisiais savo metais Baltuosiuose rūmuose dažnai perspėdavo dėl kylančios „egzistencinės“ grėsmės politinėms laisvėms, kurios iki šiol daugumai amerikiečių atrodė savaime suprantamos.
Įvykiams, pagrindinės J. Bideno sąjungininkės Atstovų Rūmų pirmininkės demokratės Nancy Pelosi pavadintiems „sunkia diena“, atminti skirta prezidento kalba turėtų iš naujo atkreipti dėmesį į problemos mastą.
Kai Kongrese bus meldžiamasi prisimenant, pasak J. Bideno, „tamsią akimirką“, D. Trumpas surengs spaudos konferenciją savo privačiame klube „Mar-a-Lago“ Floridoje.
Jo žinutę taip pat nesunku nuspėti. Nors rinkimuose jis pralaimėjo daugiau nei 7 mln. balsų persvarą turėjusiam J. Bidenui, nors pralaimėjo daugybę teismų visoje šalyje, D. Trumpas ir toliau melagingai tvirtina, kad pergalė 2020 metų rinkimuose iš jo buvo pavogta.
Ir šie kaltinimai yra tik labiausiai jo šalininkus kurstanti kritika J. Bidenui įvairiais klausimais – nuo imigracijos iki COVID-19 valdymo – patvirtinanti, kad D. Trumpas gali bandyti susigrąžinti prezidento postą 2024 metais.
Tokią kampaniją teisės ekspertas Carlas Tobiasas iš Ričmondo universiteto Virdžinijoje laiko „neturinčia precedento JAV istorijoje“.
„Dar nė vienas buvęs prezidentas nebandė padaryti tiek daug, kad diskredituotų savo įpėdinį ir demokratinį procesą“, – sakė C. Tobiasas.
Ką daryti J. Bidenui?
Kokia absurdiška bebūtų rinkimų sąmokslo teorija – vienam Pensilvanijos federaliniam teisėjui jau paskelbus, kad D. Trumpo argumentai yra „pritempti“ ir „spekuliatyvūs“ – milijonai amerikiečių ja tiki.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad maždaug 70 proc. respublikonų šalininkų mano, jog J. Bidenas buvo išrinktas neteisėtai.
Naujausiais dienraščio „The Washington Post“ ir Merilando universiteto apklausos duomenimis, šiuo metu šis skaičius siekia 58 procentus. Be to, ta pati apklausa parodė, kad 40 proc. respublikonų ir 23 proc. demokratų mano, kad smurtavimas prieš vyriausybę kartais gali būti pateisinamas.
Kova prieš, D. Trumpo žodžiais, rinkimų „vagystę“ dešiniesiems jau tapo ideologine. Beveik visi Respublikonų partijos įstatymų leidėjai arba vengia sausio 6-osios įvykius, arba aktyviai gina šį išpuolį.
George'o Washingtono universiteto Politinio valdymo magistrantūros studijų vadovės Laros Brown teigimu, D. Trumpo malonės siekiančių politinių sukčių ir daugybės rinkėjų, suklaidintų tikėjimo tuo, kas jiems sakoma, derinys yra didelė jėga.
„Dabar baugu, kad tai nėra vien elito (atstovų) atakos – jas kursto masinis visuomeninis judėjimas“, – sakė ji.
Sausio 6-osios neramumus „organizavo ne tik kraštutinių dešiniųjų grupės“, kalbėjo L. Brown.
Pasak jos, „tai buvo vidutiniai, eiliniai amerikiečiai“.
Lieka neaišku, kaip J. Bidenas galėtų pakeisti tokią dinamiką.
Politologė ir sociologė Rachel Bitecofer paragino J. Bideną užimti agresyvesnę poziciją D. Trumpo atžvilgiu ir nebeapsimetinėti, kad žmogus, kurį Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki yra pavadinusi „buvusiu vyruku“, jam daugiau neberūpi.
J. Bidenas „nemini to, kas jau įvyko. Jis mini tai, kas vyksta dabar ir gali dar pablogėti“, – sakė ji.
„Tikrai nesiryžtama pripažinti, kokie pavojingi demokratijai čia yra dešinieji“, – kalbėjo R. Bitecofer.
Pasak politologės, J. Bidenui trūksta erdvės manevrams, nes tiesioginis puolimas prieš D. Trumpą gali atrodyti kaip „politinė raganų medžioklė“. Būtent apie ją kalba buvęs prezidentas, skleisdamas savo sąmokslo teorijas.