aA
Kai kuriose Ispanijos ligoninėse gydytojai ir slaugytojai, gelbstintys šimtus orą gaudančių pacientų, kad apsisaugotų, griebiasi net šiukšlių maišų. Jiems trūksta vienkartinių apsauginių chalatų.
Beviltiškas Europos gydytojų pagalbos šauksmas: saugotis tenka šiukšlių maišais
© AP / Scanpix

Plastikiniai akiniai, kuriuos jie dėvi, yra tokios prastos kokybės, kad gydytojai pro juos mato lyg per miglą, tad koronaviruso ligoninių pulsą ir venas jie atpažįsta lytėdami, sakė Samanta Gonsalez, 51–jų metų slaugytoja, kuri dirba baskų miesto Vitorijos ligoninėje „Txagorritxu“.

„Tai jau ne „pirmasis pasaulis“, – tai karas“, – sakė S. Gondalez.

Pagrindinei ligoninei Bergamo mieste, šiaurinėje Italijoje, sunkiai sekasi priimti srautą ligonių, nes patys gydytojai iškrenta iš rikiuotės. Valdžia mėgina lengviausius virusu užsikrėtusius ligonius perkelti į vietos globos namus su visa reikalinga deguonies įranga, pagyvenusius žmones iškėlus į viešbučius.


„Vien nefrologijos skyriuje, trys iš trylikos kolegų susirgo, vienas iš jų rimtos būklės, – sakė Giuseppė Remuzzis, buvęs Bergamo „Papa Giovanni XXII“ ligoninės terapijos skyriaus vadovas, prisijungęs prie kovos su viruso protrūkiu. – Situacija gąsdinanti, siaubinga.“

Italijai tapus pandemijos epicentru ir pagal mirčių skaičių jau aplenkus Kiniją, o Ispanijai registruojant liūdniausią mirties atvejų statistiką, abiejų šalių sveikatos priežiūros sistema patiria spaudimą, dar neregėtą taikos laikotarpiu.

Jų pastangos įveikti krizę jau tampa nerimą keliančia pamoka kitoms Europos valstybėms, kai streso nualintų gydytojų ir slaugytojų gretos vis dažniau pakertamos viruso, o pastangos rasti vietos sunkiai prakvėpuojantiems ligoniams ir suteikti jiems pagalbą neretai atrodo bergždžios. Vis sunkiau surasti vietos ir mirusiesiems. Šioje nuožmioje kovoje Italija pasitelkė ir kariuomenę.

Ligonines Italijoje, o dabar ir Ispanijoje, vargina plūstančių ligonių srautai, o dar svarbiau – spartus jų augimas. Personalo pastebėjimu, žinomų atvejų skaičius per vos porą savaičių padaugėjo penkeriopai ar net daugiau, ir dabar stengiamasi pertvarkyti iki šiol geriatrinei priežiūrai ar dermatologijai naudojamas palatas koronavirusu sergantiems ligoniams.

Visos Europos mastu, nuo Jungtinės Karalystės iki Graikijos, ligoninės riboja savo veiklą, atšaukdamos neskubias procedūras ir paskyrimus, o kai kuriais atvejais teikdamos pirmosios pagalbos paslaugas tik sunkiausiais atvejais. Vyriausybės uždarė mokyklas, barus ir restoranus, stengdamosi izoliuoti žmones vienus nuo kitų ir sustabdyti spartų viruso plitimą ir taip susilpninti spaudimą sveikatos priežiūros sistemai.

Italijos valdžia nesitikėjo, kad virusas taip greitai atkeliaus iš Kinijos, nesitikėjo jie ir tokio spartaus jo plitimo, sakė Giovannis Rezza, Romoje esančio Sveikatos instituto, šalies nacionalinės sveikatos priežiūros institucijos, infekcinių ligų vadovas. Pastarąjį kartą su gripo pandemija susidurta 2009 metais, sakė jis.

„Kaip ir kitos Europos valstybės, Italija nebuvo visiškai pasiruošusi koronavirusui“, – sakė G. Rezza. Gal tik po kokių dviejų savaičių Italija sužinos, ar vyriausybės paskelbtas karantinas ir socialinė izoliacija visos šalies mastu turėjo poveikį, sakė G. Rezza.

„Karantinas tik užlaiko epidemijos plitimą, ir ateityje, mūsų nuomone, dar bus naujų protrūkių, – sakė G Rezza. – Bet tuo tarpu ligoninėse turime įrengti daugiau intensyviosios priežiūros vietų, net Lombardijoje, kuri yra žinoma kaip vienas geriausiai įrengtų regionų Europoje.“

Bergamo provincija, kurioje vasario pabaigoje buvo nustatytas pirmasis užsikrėtimo virusu atvejis, dabar registruojama per 3 000 atvejų, ir dabar ji tapo labiausia viruso paveikta provincija Lombardijoje, rimčiausiai nukentėjusiame Italijos regione. Dalis ligonių perkeliami į kitus regionus, ir nauji virusu užsikrėtusių ligonių gydymo centrai steigiami tokiuose miestuose kaip Milanas ir Roma.

„Mes išnaudojome visas intensyviosios priežiūros vietas, kurias laikėme stichinių nelaimių atveju, dabar jau esame pasiekę ribą, – sakė G. Remuzzis, „Mario Negri“ mokslinių tyrimų instituto direktorius. – Ligoniai guldomi po insulto ar infarkto, ir tik vėliau paaiškėja, kad jų viruso testas teigiamas.“

Tai vienas iš sunkiausių iššūkių, su kuriuo susiduria ligoninės personalas. Gydytojai prisipažįsta bijantys užsikrėsti, nes ligoniams, hospitalizuotiems dėl kitų ligų, tik vėliau nustatomas koronaviursas. Italijoje medicinos personalas sudaro 8 proc. iš visų „Covid–19“ virusu užsikrėtusių žmonių.

Infekuotiems medikams įstrigus savo namuose keturioms savaitėms, Bergamo ligoninė per septynias dienas apmokė 1 500 žmonių suteikti pagalbą respiracinėmis ligomis susirgusiems ligoniams, įskaitant okulistus ir dermatologus. Personalui kasdien teikiamos naujos instrukcijos, kaip naudoti specialias apsaugos priemones, tarp jų – kaukes, kurias būtina keisti kas keturios valandos, ir apsauginius akinius.

Vienas iš pagrindinių iššūkių – surasti jiems pakankamą kiekį respiratorių, sakė Lorenzas Leogrande‘as, vadovaujantis Italijos medicinos inžinierių draugijai.

„Net jei dabar ir sukursite milžinišką naują struktūrą ligoniams, yra viena rimta problema: gali tekti laukti mėnesį, kol atvyks užsakytų respiratorių partija“, – sakė L. Leogrande‘as, atsakingas už techninę įrangą Romos „Policlinico Agostino Gemelli“ ligoninėje.

Respiratoriai atsiunčiami iš Vokietijos, Kinijos, Japonijos, Nyderlandų ir Jungtinių Valstijų, ir nėra jokių garantijų, kad šioms šalims pačioms jų neprireiks, sakė jis.

Ispanijos valdžia per kelias dienas perėjo nuo rekomendacijų žmonėms dažnai plauti rankas iki nepaprastosios padėties paskelbimo ir draudimo piliečiams palikti savo namus, išskyrus tik išties būtinus atvejus.

Pagrindinės šalies valstybinės ligoninės vis dažniau primena lauko ligonines, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas koronavirusu užsikrėtusiems ligoniams. Barselonos klinikinėje ligoninėje naujas skyrius pertvarkytas kasdieniniam tokių ligonių gydymui. Vitorijos „Txagorritxu“ ligoninėje gydytojų poilsio kambariai pertvarkyti į pacientų palatas, o personalas ilsisi administracijos kabinetuose.

„Ši nelaimė – mums tarsi koks sprogimas, – sakė gydytojas Pelayo‘as Pedrero‘as, vadovaujantis Madride veikiančios gydytojų sąjungos AMYTS Personalo rizikų prevencijos skyriui.. – Niekas tam nebuvo pasiruošęs. Nebuvo pasirūpinta atsargomis, ligoninės nebuvo pasirengusios priimti ir gydyti visus šiuos pacientus. Ne tik Madride ar Ispanijoje, bet visoje Europoje.“

Mažiau nei prieš mėnesį „Txagorritxu“ ligoninės reanimacijos skyrius vidutiniškai kasdien priimdavo apie penkiolika žmonių su sunkios pneumonijos diagnoze. Tuo metu galiojo nurodymas testuoti tik tuos pacientus, kurie buvo išvykę į tokias šalis kaip Italija ir Kinija, tad infekuoti koronavirusu žmonės iš pradžių buvo guldomi su kitais ligoniais. Liga paplito ir tarp darbuotojų, tokiu mastu, kad „Txagorritxu“ ligoninė tapo viena iš pirmųjų užkrato židinių Ispanijoje.

„Kai pradėjome dėvėti kaukes lauke, mums buvo liepta to nebedaryti, kad neišgąsdintume žmonių, – sakė S. Gonsalez, reanimacijos skyriaus slaugytoja. – Dabar tai jau nebesvarbu, nes vis tiek visi persigandę.“

Katalonijoje, kuri yra antra pagal užfiksuotų koronaviruso atvejų skaičių, 14 proc. iš 2 702 koronavirusu užsikrėtusių žmonių buvo medicinos darbuotojai, ketvirtadienį pranešė regiono valdžia. Tą pačią dieną Ispanijoje buvo paskelbta apie pirmą medicinos darbuotojo mirties nuo koronaviruso atvejį – mirė 52–jų metų slaugytoja, kuri buvo hospitalizuota Bilbao mieste Baskijoje.

„Daugelis, kurie turėjo glaudžių kontaktų su liga, neizoliuojami tol, kol, jiems nepasireiškia simptomai, – sakė P. Pedreras. – Jie dėvi kaukes ir dirba iki išsekimo ribos.“

Kaip ir kitos Ispanijos ligoninės, Barselonos klinikinė ligoninė sudaro medikų pensininkų, nuo 65 iki 69–erių metų, bei paskutinių slaugos studijų metų studentų sąrašus. Ji ims juos kviestis į pagalbą, kai pritrūks personalo.

Nors medicinos darbuotojų kol kas šiaip taip užtenka, priemonių atsargų trūkumas jau akivaizdus. Barselonos ligoninėje gydytojai ir slaugytojai užsideda dvi chirurgines kaukes vieną ant kitos dėl didesnės apsaugos priemonių stygiaus.

Situacija „Txagorritxu“ ligoninėje keičiasi labai greitai. S. Gonzalez, kuri slaugytoja dirba jau beveik tris dešimtmečius, pasakoja mačiusi, kaip ilgamečiai intensyviosios terapijos gydytojai nesulaiko ašarų grįžę į dabą po dviejų dienų pertraukos.

Nepaprastoji padėtis suteikė šiokį tokį atokvėpį medicinos paslaugų sektoriui. Mažiau žmonių gatvėse – mažiau avarijų, o žmonės, kuriems pasireiškia nesunkūs kitų ligų simptomai, dažniausiai gydosi namie. Bet Ispanijos medicinos darbuotojai atidžiai seka naujausias naujienas Italijoje.

„Mums tariamai atrodo, kad situaciją kontroliuojame, bet jau taip yra buvę ir anksčiau, – sakė S. Gonzalez. – Tai kaip cunamis. Kai supranti, kad ateina banga, ji jau tau būna virš galvos, ir visa, ką tu gali, tik sprukti, sprukti.“

Bloomberg
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
4.5556

Top naujienos

Tarp Seimo narių – rimtas konfliktas: dirbti su tauta ar karantinuotis su tauta (198)

Šią savaitę buvo patvirtintas koronaviruso atvejis tarp Seimo kanceliarijos darbuotojų. Kovo...

Verslininkai griebiasi šiaudo: bankams neskolinant, apgulė kitas paskolas dalijančias įmones paklausa augo 5 kartus (46)

Kovo 16-ąją Lietuvoje dėl koronaviruso grėsmės įvedus karantiną, savo duris laikinai užvėrė...

Aiškėja daugiau detalių apie koronaviruso kilmę: tikrasis kaltininkas yra sumanesnis už mokslininkus (92)

Vienas populiariausių mitų apie koronavirusą – jis buvo sukurtas laboratorijoje. Tokią teoriją...

The Economist

Pandemijos pabaigos kaina: greičiausiai reikės priimti labai skausmingų sprendimų

Norint tiek išsaugoti gyvybes, tiek išgelbėti ekonomiką greičiausiai reikės priimti labai...

Naujausi duomenys Lietuvoje: šiuo metu šalyje koronavirusu užsikrėtę 44 medikai daugiausia Vilniuje (1)

Šiuo metu, remiantis sekmadienio dienos duomenimis, koronavirusu užsikrėtę 44 medikai, sako...

Šalys pradeda kaupti maisto atsargas, keldamos pavojų pasaulinei prekybai (22)

Maisto atsargas šiuo metu kaupia ne tik pirkėjai. Kai kurios vyriausybės konoraviruso pandemijos...

Psichoterapeutas: jei situacija tęsis dar 6 savaites, bus kardinalių socialinių pokyčių (677)

Nors pandemija palies visas gyvenimo sritis, ypatingą svarbą turi kintanti socialinė...

Niūri britų mokslininkų prognozė: mirčių nuo COVID-19 skaičius gali būti sukrečiantis JAV ekspertas: aukų šalyje gali būti iki 200 tūkst. (288)

Nepaisant įgyvendinamų griežtų priemonių, Imperatoriškojo koledžo Londone mokslininkai...

Sekmadienį Lietuvoje patvirtinti dar 23 COVID-19 atvejai: bendras skaičius – 460 (413)

Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad šiandien, atlikus tyrimus, Lietuvoje patvirtinti dar...

Nesiimkite eksperimentuoti: neteisingai dezinfekuodami grynuoju alkoholiu galite pakenkti savo sveikatai ir namams (8)

Kartais, kai reikia efektyviai, greitai ir nebrangiai namuose nuvalyti paviršius, pasitelkiame visai...

|Maža didelių žinių kaina