aA
Tokios šviečiamosios išvykos Berlyno moksleiviai tikrai nesitikėjo. Į Lenkiją 20 Theodoro Heusso bendrojo lavinimo mokyklos vyresniųjų klasių moksleivių, daugiausia musulmonų, važiavo pagal programą „Prisimink“ – Europos žydų persekiojimo ir naikinimo istoriniais pėdsakais.
© Shutterstock

Ši išvyka buvo numatyta kaip priemonė prieš antisemitizmą. Kelionės po Lenkiją metu moksleiviams, ypač skaras ryšinčioms mergaitėms, daugsyk teko patirti pažeminimų, įžeidinėjimų, užsipuolimų. Net ir lenkų policininkai jiems nepadėję – pasakojo moksleiviai ir jų mokytoja Vokietijos radijui. Ar ši karti patirtis taps moksleiviams tolerancijos pamoka?

Žinia netruko apskrieti svarbiausius Vokietijos leidinius. Apie nemalonius įvykius praneša ir lenkiški žinių portalai „Wirtualna Polska“ bei „Fakt“.

Projekto vadovė Sabetha Schmidthals sakėsi šia programa norėjusi padėti įsijausti jauniems musulmonams į Europos žydų likimą. Mintis organizuoti auklėjamąją kelionę mokytojai kilusi po to, kai bendra knygos „Aš nešiojau geltoną žvaigždę“ lektūra atskleidė akivaizdų moksleivių „nusistatymą prieš žydus ir Izraelį“. Tada ji ir nusprendusi drauge su auklėtiniais aplankyti masinio žydų naikinimo stovyklas Treblinkoje bei Maidaneke, taip pat pabuvoti Varšuvoje, Liubline, Lodzėje, Krokuvoje.

Tačiau ką reiškia būti nekenčiamam vien dėl religinės priklausomybės, moksleiviai skaudžiausiai pajuto ne istorinėse vietose, o patys savo kailiu Lenkijos gatvėse. Ypač dažnai su neapykanta susidūrė skaras ryšinčios mergaitės. Moksleivė Seydanur sakėsi Liubline birželio 21 dieną buvusi apspjaudyta. Musulmonės draugai, ieškoję patruliuojančių policininkų užtarimo, jo nesulaukę. O kai šį incidentą norėjo užregistruoti komisariate, iš jų buvo tik pasišaipyta, – liudija grupei vertėjavusi Magdalena Zagorska, Vokietijoje gimusi lenkė.

Kiti musulmonai moksleiviai sakė Liubline buvę neįleisti į sinagogą, nes jie, esą, „kelia grėsmę saugumui“. Taip pat jie teigė senamiestyje negalėję nusipirkti vandens, pardavėjas sakė parduodąs vandenį tik lenkams.

Moksleivė Bukra Vokietijos radijui pasakojo apie tai, kaip Varšuvoje apsaugininkai varė ją iš parduotuvės dėl to, jog ji mobiliuoju telefonu persiškai kalbėjosi su savo broliu, – esą, ji „trikdo pirkėjų ramybę“. Kai ji mėginusi atsikalbinėti, priėjusi moteris, apšaukusi ją, apipylusi kažkokiu gėrimu ir reikalavusi nešdintis.

Neapykantos auka – iš kitos perspektyvos

„Šokas buvo juo didesnis, kad mes nieko panašaus nesitikėjom, juoba iš Europos Sąjungos narės“, –sakė moksleivis Mertas. Pasitaiko su rasistiniu elgesiu jiems susidurti ir Vokietijoje, tačiau palyginus su tuo, ką patyrėme Lenkijoje, tai yra niekai, – aiškino moksleiviai.

Mokytoja S. Schmidhals pripažino, kad Lenkijoje jie patyrę ir daug paramos, – tiek iš kelionės organizatorių, tiek ir iš incidentus stebėjusių praeivių. Apie įvykius informavo Lenkijos žiniasklaida, pirmadienį mokykloje netgi lankėsi ir su moksleiviais kalbėjosi Lenkijos televizija. Be to, mokykla gauna daug elektroninių laiškų, kuriuose reiškiamas solidarumas su neapykantos auka tapusiais moksleiviais.

Reikia tikėtis, kad ši karti patirtis ateityje sulaikys jaunuolius nuo panašių neapykantos proveržių kito tikėjimo ar kitų įsitikinimų žmonėms. Nes nėra jokia paslaptis, kad musulmonai moksleiviai neretai uja ir žemina žydų ar krikščionių tikėjimo bendramokslius.

Štai balandžio mėnesį tame pačiame Berlyne keturiolikmetis žydas, nepakėlęs priešiškos atmosferos, buvo priverstas palikti Friedenauerio bendrojo lavinimo mokyklą (75 procentų jos mokinių yra ne vokiečių kilmės, daugiausia turkų bei arabų šeimų atžalos).

O gegužės mėnesį paskelbtose ekspertų išvadose apie antisemitizmą Vokietijoje teigiama, jog musulmonų antisemitizmas tampa vis didesne problema čia gyvenantiems žydams.

Nepakantumo aukomis Vokietijos mokyklose neretai tampa ir vokiečiai, priversti girdėti iš savo bendramokslių musulmonų pravardžiavimus „vokiečių kekšė“ ar „kiauliasnukis“, „kiauliaėdys“. Vokietijos medijos ne sykį informavo apie „mūšius klasėse“: ypač dažnai vokiečiai terorizuojami, patiria smurtą ir šantažą tose mokyklose, kur yra tapę mažuma.

Tai – ne „rasizmas“, tai – religijų karai, prieš kelias savaites parlamentinio televizijos kanalo „Phoenix“ diskusijų laidoje sakė iš Turkijos kilusi advokatė, liberali musulmonė Seyran Ates. Galima tik viltis, kad šis Vokietijos medijose plačiai nuskambėjęs pasakojimas tuos „karus“ prigesins.

Vokiečių komentatoriai ir Lenkijos opozicija kaltina vyriausybę

Tačiau ši istorija turi ne vien pedagoginį, bet ir politinį aspektą. Musulmonų moksleivių Lenkijoje patirta neapykanta Vokietijos medijose buvo susieta su dabartinės Lenkijos vyriausybės pozicija, užimama pabėgėlių klausimu, su „skaitlingais rasistiniais nacionaliai konservatyvios vyriausybės pareiškimais“ (savaitraštis „Die Zeit“).

„Nepasiduokite įtikinėjimams, esą, Lenkijos atsisakymas priimti pabėgėlius yra kažkas blogo“, – cituoja savaitraštis valdančiosios partijos PIS „Twitter“ paskyroje birželį skelbtus žodžius. Visai neseniai Lenkijos mokslo bei švietimo ministras Jaroslawas Gowinas patikino, kad jo šalis nepriims pabėgėlių, „nes kiekvienas kraštas ir kiekviena tauta turi teisę gintis nuo sunaikinimo“.

Paklaustas, ką turi galvoje taip sakydamas, paaiškino, kad Vakarų Europos valstybių sprendimas priimti pabėgėlius yra „Europos susinaikinimo“, kuriame Lenkijos vyriausybė nesiruošia dalyvauti, pradžia.

Vokietijos žiniasklaida citavo ir Lenkijos opoziciją, kuri dėl Berlyno moksleivių patirtos neapykantos tiesiai apkaltino „Teisės ir teisingumo“ partiją PIS. „Juk tai jūs, Beata Szydlo ir Mariusz Blaszczak?", – klausė „Piliečių platformos“ (PO) politikė Monika Wielichowska, pirštu rodydama į, jos manymu, tikruosius incidento kaltininkus: premjerę ir vidaus reikalų ministrą. „Štai prie ko privedė jūsų ksenofobija, pone Blaszczak. Galite dabar didžiuotis savimi? #gėda", „Twitter“ replikavo opozicijos politikas, buvęs teisingumo ministras (PO) Borysas Budka.

O buvęs prezidento Bronislawo Komorowskio patarėjas Tomaszas Nałęczas neseniai palygino valdančiosios konservatyvios partijos pirmininko Jaroslawo Kaczynskio retoriką su nacių propagandos ministro Josefo Goebbelso kalbomis: „Jo pasakymai, pagal kuriuos pabėgėliai yra ligų ir bakterijų platintojai, – tai trisdešimtųjų metų retorika.“

Palyginimas, kuriam pritarė ir Berlyno Theodoro Heusso mokyklos atstovai: „Norėjom patirti, kaip anksčiau reiškėsi rasizmas, – sakė televizijos kanalui TVN išvykos vadovės sūnus Maximas Schmidthalsas. O vietoj to patyrėme, koks aktualus jis tebėra ir šiandien.“

DELFI.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Įtarimai Venckienei: mįslingi JAV išbraukymai ir teisiniai pančiai teisėsaugai (196)

Iš už Atlanto į Lietuvą pargabentos buvusios teisėjos Neringos Venckienės įtarimų sąrašą...

Vilniuje vilkikas įstrigo po tiltu: susidarė milžiniška spūstis papildyta (98)

Pirmadienį Vilniuje , Oslo gatvėje, vilkikas įstrigo po tiltu. Pirminiais duomenimis, apgadintas...

Per šnipų mainus išlaisvinto norvego istorija sukrėtė vietinius: tai tiesiog nerealu (26)

„Dėkoju daugeliui žmonių už paramą per šiuos dvejus metus, o ypač – savo šeimai, ji buvo...

Vairuotojai nežino, kaip sukti į dešinę prie naujų šviesoforų: stovi, nors gali važiuoti (38)

Nuo lapkričio pirmosios įsigaliojo naujos Kelių eismo taisyklės ( KET ), apibrėžiančios, kaip...

Mačiulis žino, kur reiktų ieškoti pinigų pensijų didinimui (21)

Jei valstybinės įmonės būtų valdomos efektyviau, į biudžetą būtų surenkama pakankamai...

Lifte vien chalatu apsirengusį Gitaną Nausėdą sutikęs Stano: girdėjau, kaip žmonės stebėjosi (5)

Stanislavas Stavickis-Stano socialiniuose tinkluose pasidžiaugė su sūnumi lifte sutikęs Lietuvos...

Veryga prašo kantrybės: medikų vidutinės algos turėtų pasiekti 3250, slaugytojų – 1625 eurus (77)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad ministerija tesės įsipareigojimus kitąmet...

Elžbietos II sūnus princas Andrew pagaliau prabilo: atsivėrė apie draugystę su prievartautoju ir santykius su nepilnamete (7)

Ką tik BBC kanalu transliuotoje laidoje princas Andrew atvirai papasakojo apie bičiulystę su...

Kęstutis Girnius. Ar Europa eis ten, kur Macronas ją ves? (51)

Prieš kelias savaites Prancūzijos prezidentas E. Macronas interviu savaitraščiui...

Lietuviai atsakė, kokį nekilnojamojo turto mokestį mokėtų (384)

Gyventojai sako nepritariantys, kad būtų priimtas visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis, ir...