Apie 2,4 mln. berlyniečių kviečiami atiduoti savo balsą renkant miesto-žemės parlamentą ir 12 miesto rajonų atstovybes.

Balsavimas gali pakeisti miesto valdžios politinę sudėtį, nes socialdemokratė miesto merė Franziska Giffey gali būti atstatydinta, o apklausos rodo, kad pirmauja opozicijoje esantys krikščionys demokratai.

2021 m. rugsėjo 26 d. Berlyne vykę rinkimai patyrė fiasko.

Pasak „Deutsche Welle“ Vokietijos sostinės valdžios institucijos buvo itin atidžiai stebimos nuo praėjusių metų lapkričio, kai šalies Konstitucinis Teismas panaikino 2021 m. rugsėjo 26 d. vykusius žemių ir savivaldybių rinkimų rezultatus ir paskelbė nuosprendį dėl netinkamai organizuotos rinkimų dienos.

Tuomet dėl vėlavimų žmonės buvo priversti daug valandų stovėti eilėse, nes kai kuriose rinkimų apylinkėse pritrūko balsavimo biuletenių ir paskubomis buvo nukopijuota daugiau biuletenių, kituose biuleteniuose buvo nurodyti ne tie kandidatai, kai kurios apylinkės buvo laikinai uždarytos, o kitos dirbo ilgiau nei nustatyta, todėl balsuoti buvo galima net ir paskelbus pirmuosius rezultatus. Trūkstamų balsavimo biuletenių apylinkėms pristatymą apsunkino ir tą pačią dieną vykęs Berlyno maratonas.

Teismas pateikė išvadą, kad minėtos problemos turėjo įtakos balsavimui dėl maždaug 60 proc. vietų Berlyno žemės parlamente. Nors jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, tačiau, kaip vėliau pripažino daugelis politikų, situacija buvo itin gėdinga. Dar nėra buvę taip nevykusiai surengtų rinkimų Vokietijoje, kad juos tektų kartoti, sekmadienį rašo „Deutsche Welle“.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)