Pasak jo, viena iš reisų į šį pusiasalį sąlygų – „politinis Krymo, kaip Rusijos dalies, pripažinimas“. „Bus politinis sprendimas, tuomet žiūrėsime“, – sakė jis.
„Belavia“ vadovas pridūrė, kad kyla ir komercinis klausimas. Jo teigimu, kai Krymas priklausė Ukrainai, oro linijų bendrovė į šį pusiasalį skraidė su pertraukomis. „Tai skraidydavome, tai neskraidydavome. Tai būdavo keleivių, tai nebūdavo. Oro uostas padidindavo kainas – mes neskrendame. Sumažindavo – skrendame“, – pažymėjo jis.
Gegužės 29 dieną Sočyje įvyko neformalus Rusijos ir Baltarusijos prezidentų Vladimiro Putino ir Aliaksandro Lukašenkos susitikimas. Baltarusijos vadovui artimas „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“ paskelbė, kad jie susitarė pradėti naujus „Belavia“ reisus į Rusijos miestus. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pareiškė, kad per šį susitikimą nebuvo sprendžiamas Baltarusijos oro linijų bendrovės skrydžių į Krymą klausimas.
Kiek vėliau Baltarusijos vicepremjeras Nikolajus Snopkovas nurodė, kad turint galvoje Europos Sąjungos (ES) oro linijų bendrovei „Belavia“ įvestus apribojimus, ši vežėja yra pasiryžusi plėsti skrydžius į NVS šalis, įskaitant Rusiją. „Didinsime skrydžius į tas šalis, kur leidžia“, – teigė jis. Aktualiomis kryptimis jis įvardijo Sočį, Krasnodarą, Mineralinius Vandenis, Baikalą, Altajų ir kitus „nuostabius Rusijos kampelius“.
Kaip rašo svoboda.org, iš „Belavia“ generalinio direktoriaus žodžių galima suprasti, kad šiuo momentu Baltarusijos valdžia vis dar susilaiko nuo Krymo aneksijos pripažinimo de jure, nors pastaruoju metu oficialaus Minsko santykiai su Ukraina yra smarkiai pablogėję.
Praėjusių metų vasarą ir rudenį Baltarusijos valdžiai numalšinus masines protesto akcijas, Kijevas atsisakė pripažinti A. Lukašenkos legitimumą ir įvedė virtinę sankcijų, o Minske priverstinai nutupdžius „Ryanair“ lėktuvą ir sulaikius opozicijos tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių, prisijungė prie šalių, uždraudusių „Belavia“ skrydžius.
I. Čerginecas taip pat pakomentavo rusų propagandos pareiškimus, esą „Belavia“ gaus dovanų iš Rusijos ir uždraustus skrydžius į ES bei Ukrainą galės kompensuoti skrydžių kryptimis Rusijoje. Pasak jo, šiuo atveju kalbama ne apie kokią nors papildomą Rusijos pagalbą, o apie tų skrydžių kiekį, kuris buvo prieš pandemiją, atnaujinimą.
„Mes dar iki visų šių įvykių, kaip oro linijų bendrovė, reikalavome – ir mūsų aviacijos vadovybė bei Aliaksandras Grigorjevičius (Lukašenka – red.) ne pirmą kartą kėlė šį klausimą – praplėsti skrydžių geografiją ir padidinti skrydžių dažnį. Galbūt keletą skaičių pasakysiu, kad suprastumėte tragedijos mastą, tarkime taip. Iki pandemijos „Belavia“ į Rusijos Federacijos punktus rengdavo maždaug 150 reisų per savaitę, ir tai be Rusijos bendrovių, kurios skraidydavo į Minską. Tai šiandien mes į Rusiją atliekame tik 12 reisų“, – kalbėjo jis.
I. Čerginecas pažymėjo, kad Rusijos valdžia neleidžia didinti skrydžių kiekį. Būtent šia tema Sočyje kalbėjosi A. Lukašenka ir V. Putinas.
Tačiau „Belavia“ vadovas mano, kad oro linijų bendrovė sugebės atlaikyti draudimą skraidyti virš Europos, nes šie skrydžiai sudarė 50 proc. visų jos skrydžių.
„Dirbsime toliau, mūsų finansiniai rodikliai gana geri. Turime atsargų, riebalinį sluoksnį“, – tvirtino jis.
„Belavia“ dar praėjusią savaitę pranešė, kad kompanija yra priversta mažinti savo darbuotojų skaičių dėl sankcijų, įvestų po incidento su „Ryanair“ lėktuvu.
„Deja, dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo bendrovės, „Belavia“ dabar priversta atšaukti dešimtis skrydžių per patį sezono įkarštį. Šiandien susiklosčiusiomis sąlygomis išlaidų mažinimas, prastovos skelbimas arba personalo dydžio optimizavimas – tai nemalonūs, nors ir dėsningi žingsniai“, – sakoma ketvirtadienį bendrovės tinklalapyje pasirodžiusiame pranešime.
Jame pažymima esą „masiniai atleidimai neplanuojami“.
Pasak „Belavia“ atstovų, padėtį komplikuoja tai, kad kompanija tik visai neseniai pradėjo gautis po masinio reisų atšaukimo dėl koronaviruso pandemijos 2020 metais.
Europos Sąjungos lyderiai pirmadienį pasmerkė Baltarusijos įvykdytą priverstinį Airijos aviacijos kompanijos „Ryanair“ keleivinio lainerio nutupdymą Minske ir juo skridusio opozicijos aktyvisto Ramano Pratasevičiaus bei jo draugės Sofijos Sapegos sulaikymą, o Bendrijos oro linijos paragintos vengti Baltarusijos oro erdvės.
