Tuo metu kalbinių skirtumų padalinta Belgija, atrodo, toliau grimzta į vis gilesnę krizę, praneša naujienų agentūra AFP.
Karalius Albertas II, jau 15 mėnesių besistengiantis padėti pasiekti susitarimą tarp konfliktuojančių flamandų ir prancūzakalbių politikų, iš pietų Prancūzijos išskubėjo į savo rezidenciją Briuselyje, pranešė politinis šaltinis.
Euro zonos narę Belgiją, be vyriausybės gyvenančią jau 458 dienas, reitingų agentūros įspėjo apie galimą reitingų sumažinimą, jei krizė toliau gilės.
Šaliai nuo 2010 metų balandžio vadovauja laikinasis ministrų kabinetas, mat po praėjusių metų birželio 10 dienos rinkimų nepavyko suburti veikmingos koalicijos, o nesutarimai tarp šiauriečių, olandiškai šnekančių separatistų, ir pietiečių prancūzakalbių neleidžia sudaryti naujos vyriausybės.
Premjeras Y. Leterme`as teigė, kad OECD vadovas Angelas Gurria penktadienį jam pasiūlys organizacijos generalinio sekretoriaus pavaduotojo postą. Jei jis gaus šį darbą, jo atsistatydinimo data „bus nustatyta atsižvelgiant į jo, kaip laikinojo premjero, dabartinius įsipareigojimus“, pažymėjo jis ir pridūrė esantis pasirengęs laikinajai vyriausybei vadovauti iki 2011 metų pabaigos.
Netrukus po šios naujienos paskelbimo, pasirodė perspėjimai, kad paskutiniųjų keturių mėnesių pastangoms surasti Belgijai vyriausybę gresia žlugimas.
Socialistų partijos, 2010 metais prancūziškai kalbančioje Valonijoje laimėjusios daugumą, vadovas Elio Di Rupo paskelbė pareiškimą, įspėdamas apie „gilaus kamščio susidarymą“ derybose ir paskatino kolegas politikus „žūtbūtinai stengtis“.
Po mėnesius besitęsiančių derybų, šis žingsnis paryškino gilėjančią prarają tarp geriau gyvenančių 6,2 mln. olandiškai kalbančiųjų šiaurės flamandų ir 4,5 mln. su sunkumais susiduriančių prancūzakalbių valonų.
Praėjusią liepą karalius Albertas II paprašė E. Di Rupo parengti sutarties, numatančios suteikti daugiau galių trimis kalbomis – olandų, prancūzų ir vokiečių – kalbantiems šalies regionams, projektą, galintį tapti pagrindu naujai koalicinei vyriausybei. Trečiadienį jis sušaukė „paskutinės galimybės“ apskritojo stalo diskusiją.
Derybose, kurioms vadovauja E. Di Rupo, dalyvauja aštuonios partijos, tačiau tarp jų nėra didžiausios šiaurės Flamandijos partijos, separatistinio Naujojo flamandų aljanso (N-VA).
Albertas II liepą įspėjo, kad besitęsianti aklavietė, Belgijai atnešusi šalies, ilgiausiai pasaulyje likusios be valdžios, rekordą, kelia grėsmę valstybės ekonominei ateičiai ir visai Europai.
„Jei tokia padėtis tęsis ir toliau, tai negatyviai ir konkrečiai paveiks kiekvieno belgo ekonominę ir socialinę gerovę“, – teigė monarchas.
„Mūsų dabartinė situacija kelia nerimą partneriams ir gali padaryti žalos mūsų pozicijai Europoje ir net impulsui Europos integracijos link, kurį jau pakirto populizmas ir euroskepticizmas“, – liepą kalbėjo jis.
Viena Europos Sąjungos steigėjų Belgija visuomet laikyta integracijos Europoje pavyzdžiu, šalyje įsikūrusios svarbiausios NATO ir Europos Sąjungos būstinės.
Tačiau dabar kyla grėsmė, kad šalis taps susiskaldymo simboliu.