Šie sąjungininkai, savo jėgas suvieniję prieš gegužės pabaigoje vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, žada drauge vykdyti europinės politikos pokyčius. Tačiau artimiausiu metu jiems vargiai pavyks tą padaryti.
M. Le Pen lankysis Estijoje ir susitiks su EKRE vadovybe, įskaitant partijos lyderį ir šalies vidaus reikalų ministrą Martą Helme.
Į Estiją antradienį atvyko Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen, o Talino oro uoste ją pasitiko konservatyviosios liaudies partijos (EKRE) pirmininko pavaduotojas Jaakas Madissonas, pranešė šalies dienraštis „Postimees“. Vidurnaktį į Taliną atvykusi M. Le Pen žurnalistams sakė, kad Estijoje susitiks su EKRE lyderiais.
„Susitiksiu su EKRE lyderiais, su kuriais norime kurti frakciją Europos Parlamente – drauge su (Italijos kraštutinių dešiniųjų „Lygos“ (Lega) lyderiu) Matteo Salvini, Austrijos laisvės partija ir mūsų draugais flamandais, danais ir suomiais“, – kalbėjo Prancūzijos ultradešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“ lyderė.
Antradienį Taline vyks Estijos, Suomijos, Danijos ir Prancūzijos dešiniųjų ir nacionalistinių politinių jėgų atstovų susitikimas.
M. Le Pen ne kartą yra paskelbusi Kremliaus politiką palaikančių pareiškimų. Ji, be kita ko, yra sakiusi, kad NATO misija turėtų būti kova su terorizmu bei islamizmu ir kad Rusija turėtų prisijungti prie šios Šiaurės Atlanto aljanso misijos.
„Kam subyrėjus SSRS reikalinga NATO? Tai svarbiausias klausimas. Kodėl gi nesuteikus Aljansui naujos misijos – kovos su terorizmu ir islamizmu?“ – sakė M. Le Pen interviu televizijai „CNews“.
„Dėl šios misijos Rusija turėtų įstoti į NATO“, – kalbėjo prancūzų politikė.
Po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu M. Le Pen pareiškė, kad jis įkūnija „naują pasaulio matymą“.
„Jis įkūnija suverenią tautą“, – sakė ji.
M. Le Pen taip pat yra pareiškusi, jog Rusijos įvykdyta Krymo aneksija yra teisėta.
„Tikrai nemanau, kad buvo įvykdyta neteisėta aneksija: buvo surengtas referendumas, Krymo gyventojai nusprendė prisijungti prie Rusijos. Nematau jokių priežasčių abejoti tuo referendumu“, – sakė politikė.
Rusija Krymo pusiasalį nuo Ukrainos atplėšė 2014 metų kovą po okupacijos sąlygomis organizuoto referendumo, kurį Kijevas ir Vakarų šalys laiko neteisėtu.
Estijos partijos EKRE lyderiai, tėvas ir sūnus Martas ir Martinas Helme, prieš M. Le Pen atvykimą autorinėje radijo laidoje aiškino, kad jokiais būdais nesutinka su prancūzės santykiais su Rusija ir V. Putinu, tačiau tai netrukdo sąjungininkų santykiams, mat jie ir M. Le Pen turi bendrą tikslą ir bendrą priešą.
„M. Le Pen požiūriui į Rusiją mes nepritariame! Nepritariame ir kitais klausimais, pavyzdžiui, ji palaiko partnerystės įstatymą (Estijos įstatymas, įteisinantis tos pačios lyties asmenų partnerystę). Mums tai nepatinka“, – aiškino finansų ministras Martinas Helme.
Vidaus reikalų ministras M. Helme užtikrino, kad M. Le Pen EKRE Rusijos gerbėjais nepavers – atvirkščiai, jis tikisi, jog būtent jie paskatins politikę susimąstyti, kodėl Rusija laikoma pavojinga kaimyne.
„Dabar mes ir M. Le Pen turime bendrą priešą – europinę biurokratiją. Tai liberali demokratinė ideologija, siekianti visus suniveliuoti, visas tautas ir visus žmones paversti vienodais. Mes su tuo nesutinkame“, – teigė vyresnysis Helme.