Nors po Sovietų Sąjungos griūties praėjo jau daugiau nei du dešimtmečiai, šiandien Rusijos karinės bazės yra visose buvusios SSRS valstybėse. Išskyrus, žinoma, tris Baltijos šalis, sėkmingai nužengusias euroatlantiniu keliu, ir dar – save izoliavusį Turkmėnistaną. Negana to, pastaraisiais metais Maskvai, sugebėjusiai sumaniai išnaudoti posovietinių valstybių socialinius ir ekonominius skaudulius, pavyko užsitikrinti karinį buvimą šioje erdvėje bemaž iki XXI amžiaus vidurio.
Jei mėgintume nupiešti Rusijos karinių bazių išlaikymo posovietinėje erdvėje paveikslą keliais stambiais potėpais, jis atrodytų maždaug taip: trys ryškūs Maskvos sėkmės atvejai, nelygiaverčiai mainai su Ukraina, Armėnija ir Kirgizija. Vienas „įšaldytas“ bazės išvedimo klausimas – krioterapija kol kas sėkmingai neutralizuojamas Moldovos skaudulys – Padniestrė. Kelių bazių išvedimas, o vėliau jų sugrąžinimas per užpakalines duris – Gruzija. Vienintelis rimtesnis pasipriešinimas Maskvos spaudimui – Azerbaidžanas.
Kirgizija: žaidžiama ekonomine korta
Naujausiu Rusijos karinio buvimo „sėkmės“ atveju galima vadinti Kirgizijos Kanto karinės oro bazės nuomos sutarties pratęsimą. Rugpjūčio viduryje Maskva ir Biškekas susiderėjo, kad nuo 2017– ųjų Kanto karinės oro bazės nuomos sutartis Rusijai bus pratęsta dar 15– ai metų. Taigi Rusija galės išlaikyti savo beveik 700 karinio personalo Kirgizijoje iki 2032– ųjų. Be to, sutartis dėl Kanto karinės oro bazės nuomos termino pratęsimo nepasirašyta, taigi Maskva turi visas galimybes toliau bandyti derėtis dėl ilgesnio termino.
Įdomu ir tai, kad Biškekas sutiko dar kurį laiką nuomoti Kanto karinę oro bazę Rusijai, nors JAV rengiasi palikti taip pat iš Kirgizijos nuomojamą Manaso oro bazę 2014– aisiais, kai baigsis nuomos sutartis. Beje, pastaroji Kirgizijai yra kur kas pelningesnė – per metus įplaukia po 150 mln. JAV dolerių. Tuo tarpu metai Kirgizijoje Rusijos karinėms pajėgoms kainuoja tik 4,5 mln. JAV dolerių ir jau yra susikaupusi 15 mln. JAV dolerių Rusijos skola. Kirgizijos valstybės skola Rusijai siekia beveik 500 mln. JAV dolerių, o Rusija dosniai yra pasirengusi iki metų pabaigos nurašyti beveik 200 mln. JAV dolerių. Už tai Maskva turėtų gauti ne tik Kanto karinės oro bazės nuomos sutarties pratęsimą, bet ir beveik pusę bendrai naudojamo torpedų testavimo centro „Issyk– Kul“ akcijų.
Ukraina ir Armėnija: mainų asimetrija
Pirmasis Rusijos imperinių ambicijų atgarsis, privertęs suklus tarptautinę bendruomenę, buvo 2010– aisiais Ukrainoje. Prie valdžios vairo Maskvos nesukalbamą Viktorą Juščenką pakeitęs Viktoras Janukovyčius suderėjo 25– erių termino pratęsimą Rusijos Juodosios jūros laivynui Sevastopolyje, nors V.Juščenka buvo pasiryžęs išsiųsti rusų laivus nuo Ukrainos krantų, kai baigsis susitarimas – 2017– aisiais. Taigi Rusija įsipareigojo sumažinti Ukrainai tiekiamų dujų kainą, o Ukraina savo ruožtu įsipareigojo pratęsti Rusijos Juodosios jūros laivyno buvimo Sevastopolyje terminą iki 2042– ųjų.
Šio „saliamoniško“ sandorio rezultatas – Rusijos laivynas su ypač gausiu per 14 tūkst. asmenų siekiančiu kariniu personalu pasilieka Kryme iki 2042– ųjų, o Ukraina jau dabar už rusiškas dujas moka daugiau nei kiti vartotojai Europoje – nuolaida nesustabdė spartaus dujų kainų augimo. Beje, per 2008– ųjų rugpjūčio karą su Gruzija Rusijai pastiprinimas ėjo ir iš Sevastopolio karinės bazės.
Mainų iliuzija pagrįstos derybos netruko sulaukti antrojo precedento – 2010– ųjų vasarą Maskva susiderėjo su Jerevanu dėl 102– osios karinės bazės, esančios netoli Gyumri, termino pratęsimo 24– eriems metams.
Giumri karinė bazė Armėnijoje – strategiškai svarbi ir labai patogi Maskvai. Būtent čia buvo perkeltas Rusijos karinių pajėgų Pietų Kaukaze štabas iškeldinus Rusijos karinę bazę iš Achalkalakio Gruzijoje. Be to, iki šiol Maskva nemoka jokio nuomos mokesčio už Giumri karinę bazę. Negana to, Giumri bazė turi labai didelę strateginę svarbą, ypač šiandieniame geopolitiniame kontekste. Kaip teigė kovo mėnesį „Atgimimo“ kalbintas Gruzijos užsienio reikalų ministras Grigolas Vašadzė, jei kiltų karas su Iranu, Rusija net neslepia, kad Giumri karinę bazę stiprintų iš Šiaurės Kaukazo bei Gruzijos separatistinių Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų, Gruziją paversdama kariniu koridoriumi (o iš tiesų – bandydama dar kartą ją okupuoti).
Taigi Jerevanas sutiko pratęsti Rusijos karinės bazės buvimo šalyje terminą, turėjusį pasibaigti 2020– aisiais, iki 2044– ųjų, o Maskva įsipareigojo teikti Armėnijai saugumo garantijas. Viena vertus, saugumo garantijas Jerevanas jau turėjo pagal Kolektyvinio saugumo sutartį (Armėnija – viena iš Rusijos vyraujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narių). Antra vertus, šiuo metu išorinės saugumo garantijos Armėnijos negelbsti, nes, jei kiltų karas su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho, Jerevanui kariauti tektų pastarajame regione, kuris formaliai priklauso Azerbaidžanui, taigi po Rusijos saugumo garantijų skėčiu nepatenka.
Uždarytos ir ... vėl atidarytos
Vis dėlto Maskva rodo pirštu į Gruziją kaip į sąžiningai įvykdytų dalies Stambulo įsipareigojimų pavyzdį. Iš tiesų 2007– aisiais Rusija išvedė paskutinę Gruzijos teritorijoje turėtą karinę bazę Achalkalakyje (viso jų būta keturios). Tiesa, nei Gruzijai, nei tarptautinei bendruomenei nepavyko išsiaiškinti Rusijos karinės bazės Abchazijoje, Gudautoje, likimo. Rusija teigė išvedusi karinę bazę iš nuo Gruzijos atsiskirti siekiančio regiono, bet nei Gruzijos, nei tarptautiniai stebėtojai į Gudautos bazę įsileisti nebuvo. Po 2008– ųjų rugpjūčio Gruzijos ir Rusijos karo Maskva formaliai pripažino Abchaziją ir Pietų Osetiją bei ... įkurdino čia savo karines bazes. Per 3,5 tūkst. karinio personalo yra 7– ojoje Rusijos karinėje bazėje Gudautoje, dar tiek pat – 4– ojoje Rusijos karinėje bazėje Pietų Osetijoje, įkurdintoje Cchinvalyje ir Džavoje.
Azerbaidžanas laikosi tvirtai
Azerbaidžanas iki šiol yra vienintelė kliūtis Rusijos kariniam domino posovietinėje erdvėje. Baku dėl naftos ir dujų telkinių intensyvaus eksploatavimo įgijo ekonominį imunitetą Maskvos spaudimui ir susiformavo tvirtą politinį stuburą, kurį rodo ir šiandien.
1985– aisiais pastatyta Gabalos radiolokacinė stotis 2002– aisiais buvo išnuomota Rusijai 10– ies metų laikotarpiui. Iki nuomos sutarties pabaigos likus kiek daugiau nei metams, Maskva suskubo derėtis dėl pasilikimo Gabaloje. Rusija išreiškė norą Gabaloje likti dar 49– eriems metams, tačiau Baku kategoriškai nesutinka su tokiu terminu, teigdamas geriausiu atveju nusileisiantis iki nuomos sutarties pratęsimo 5–7 metams. Be to, su galimu nuomos sutarties pratęsimu Baku sieja drastišką radiolokacinės stoties nuomos kainos pakėlimą. Šiuo metu už stoties nuomą Rusija moka 7 mln. JAV dolerių per metus, o Baku kainą norėtų pakelti iki 300 mln. JAV dolerių per metus. Maskvai, kuriai Gabalos radiolokacinė stotis turi daugiau simbolinę nei praktinę reikšmę, tokia kaina yra aiškiai per didelė. Juolab kad Armėnija buvo siūliusi Rusijai statyti jos teritorijoje naują radarą, kai baigsis Gabalos radiolokacinės stoties nuomos terminas.
Rusijos karinės bazės posovietinėje erdvėje
| Valstybė | Karinė bazė | Karinis personalas | Terminas |
| Ukraina, Sevastopolis | Rusijos Juodosios jūros karinis laivynas | Per 14 tūkst. | Iki 2042 m. |
| Moldova, Padniestrė | Buvusioji 14– oji SSRS armija | Per 1,5 tūkst. | Rusija buvo įsipareigojusi išvesti bazę iki 2001 m. |
| Baltarusija, Hancavičai | Volgos antiraketinė radarų sistemos dalis | – | Iki 2020 m. |
| Armėnija, Giumri | 102– oji Rusijos karinė bazė | Per 5 tūkst. | Iki 2044 m.? |
| Gruzija, Abchazija | 7– oji Rusijos karinė bazė | Per 3,5 tūkst. | – |
| Gruzija, Pietų Osetija | 4– oji Rusijos karinė bazė | Per 3,5 tūkst. | – |
| Azerbaidžanas, Gabala | Radiolokacinė stotis | Per 2 tūkst. | Iki 2012 m. pabaigos |
| Kirgizija | Kanto karinė oro bazė | Per 700 | Iki 2032 m. |
| Tadžikistanas | 201– oji motorizuota šaulių divizija | Per 5,5 tūkst. | Iki 2014 m. |
| Kazachstanas, Baikonuras | Baikonuro kosmonautikos centras | – | Iki 2050 m. |
| Uzbekistanas | Karši– Chanabad oro bazė | – | – |
Šaltinis: www.ukrainianweek.com