Paradas rengiamas kasmet, minint 1789 metų liepos 14-osios įvykius, kai įsiutusi paryžiečių minia šturmavo Bastilijos kalėjimą. Šis šturmas žymėjo Didžiosios Prancūzų revoliucijos pradžią.
Sekmadienį paradą Eliziejaus laukuose kartu su E. Macronu stebėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Nyderlandų premjeras Markas Rutte ir kai kurių kitų Europos Sąjungos šalių lyderiai.
Daugiau nei 4 tūkst. kariškių dalyvavo šventinėje eisenoje į Konkordijos aikštę, o virš parado dalyvių griausmingai praskrido naikintuvai.
E. Macronas, stovėdamas atvirame karinės vadovybės automobilyje šalia Prancūzijos kariuomenės vado generolo Francois Lecointre'o, apžiūrėjo karių rikiuotę ir mojavo miniai.
Vis dėlto prezidentui buvo primintos vidaus problemos: jis sulaukė nepritarimo šūksnių ir buvo nušvilptas „geltonųjų liemenių“ judėjimo, kas savaitę rengiančio protestus prieš vyriausybę, šalininkų.
Glaudesnis gynybos bendradarbiavimas Europoje išlieka vienas iš svarbiausių E. Macrono užsienio politikos tikslų, nepaisant didėjančių politinių neramumų Vokietijoje ir artėjančio Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Bendrijos.
2017-ųjų Bastilijos dienos parado garbės svečias buvo tų metų pradžioje prisaikdintas JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jį pakvietęs jaunasis Prancūzijos lyderis siekė imtis iniciatyvos užmegzti ryšį su naujuoju JAV vadovu.
Tačiau D. Trumpo ir E. Macrono santykiai nuo to laiko pašlijo dėl Vašingtono pasitraukimo iš Paryžiaus klimato taikos sutarties ir susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Jų santykius taip pat aptemdė naujasis Prancūzijos įstatymas dėl skaitmeninių paslaugų milžinių – daugiausia JAV bendrovių – apmokestinimo.