Nors Katalonijos vyriausybė teigia, kad referendumo rezultatai yra privalomi, Ispanijos centrinė valdžia su tuo nesutinka. Anot Katalonijos vyriausybės, net 90 proc. balsavusiųjų katalonų pasisakė už nepriklausomybės paskelbimą. Tuo metu Ispanija žada imtis visų įmanomų priemonių, kurias leidžia įstatymai, kad Katalonijos nepriklausomybė nebūtų paskelbta.
Barselonoje šiuo metu viešinti lietuvė E. Luotytė pasakojo, kad katalonai tiesiog norėjo išreikšti savo nuomonę.
„Atvykau į Barseloną, Ispaniją, o išvyksiu iš Katalonijos, kurioje 90 proc. gyventojų per kančias, policijos smūgius ir draudimus, pasisakė už atsiskyrimą nuo Ispanijos. Kai atvykau rugsėjo 11 d., kuomet gatvėse skambėjo muzika ir buvo švenčiama „Nepriklausomybė“ (iš tikrųjų spalio 1714 m spalio 11 d. Katalonija buvo prijungta prie Ispanijos) viskas atrodė gana optimistiškai, žmonės gatvėse spindėjo šypsenomis ir žmonės laukė referendumo“, - sakė E. Luotytė.
Pasklidus žiniai, jog Madridas neketina leisti referendumui įvykti, katalonai neprarado savo santūrumo - visi vieningai ėmėsi protesto. Kiekvieną vakarą, lygiai 22 val., skambino puodais savo balkonuose ir gatvėse.
E. Luotytė matė, kaip žmonės ėjo į gatves, organizavo eisenas. Pasak jos, neliko nė vieno namo, ant kurio nekabėtų Katalonijos vėliava. Nuotaika niaukėsi sužinojus apie Madrido požiūrį, o pakalbinus vietinius, ko jie tikisi, visi vieningai sakė: mes labiausiai norime savo teisės balsuoti.
„Galiausiai, referendumo išvakarėse niaukėsi ne tik dangus, bet ir žmonių veidai. Nuo penktadienio tėvai su vaikais nakvojo mokyklose, kad nebūtų uždarytos balsavimo vietos. Išaušus referendumo dienai, ilgos eilės žmonių išsirikiavo balsuoti. Atrodo balsavo VISI. Šypsojosi ir mojavo mums juos filmuojant. Vietinė policija tiesiog prižiūrėjo tvarką. Tuo tarpu Madridas išsiuntė savo pajėgas, kad balsavimai būtų išvaikyti. Liejosi net kraujas. Kraujas už teisę pasakyti savo nuomonę“, - sakė Eglė.
Pirmadienį ryte oficialiai paskelbta, kad apie 90 proc. dalyvavusiųjų referendume pasisakė už nepriklausomybę.
„Visiškai nesitikėjau atsidurti bene svarbiausių įvykių pasaulyje epicentre ir tikrai nelikau abejinga tam, kas čia įvyko. Ir vis galvojau, o kaip mes elgtumėmės Lietuvoje? Kokie esame išlepę nuo laisvės ir demokratijos ir kaip tų teisių nevertiname. Iš visos širdies linkiu šiai šaliai ir jos gyventojams taikos, ramybės ir demokratijos“, - sakė lietuvė.
Neabejoja nepriklausomybe
Šešerius metus Barselonoje gyvenantis Martinas iš Argentinos sakė neabejojantis, kad Katalonija vieną dieną bus nepriklausoma.
„Neabejoju, kad Katalonija bus nepriklausoma ir mes to sulauksime, tačiau taip pat neabejoju, kad tai kainuos daug jėgų, nervų ir laiko. Spėju, kad tai užtruks 3-4 metus ir santykiai su Ispanija bus ypač įtempti. Jau kas vyksta dabar liūdina – konfliktai su policija, žmogaus teisių pažeidimai – taip neturėtų būti, bet mes visi tikime, kad sulauksime teisybės“, - sakė jis.
Tomas iš Australijos, kuris į Barseloną atvyko sekmadienį, sakė, jog jaučiasi čia saugus.
„Nepaisant to, kas vyksta ir, ką galime matyti žiniasklaidoje, vis tiek jaučiuosi čia saugus. Kad ir kaip tai nuskambėtų – sužeistųjų yra virš 700 piliečių, bet čia juk gyvena virš milijono žmonių. Visgi, įsigilinus į situaciją, tikrai liūdina, kad yra toks konfliktas tarp katalonų ir ispanų, kad neieškoma dialogo, tačiau tikiu sutarimas bus pasiektas ir katalonai bus nepriklausomi“, - sakė jis.
Katalonė Marija kalbėdama susigraudino: „Aš tikiu, kad mes būsime nepriklausomi. Nieko nebijau, nes nemanau, kad turėtumėte jaustis nesaugūs dėl to, kad bandome įrodyti ir priminti, kas tiesiog yra mūsų. Juk galų gale mes turime tiesę išreikšti nuomonę – esame demokratiška visuomenė, ar ne? Man atrodo, kad kažkas turėtų paaiškėti jau ketvirtadienį, bet neabejoju, kad mūsų laukia daug konfliktų su ispanais“, - sakė ji.
Anot Marijos, liūdniausia, kad daugėja propagandos, televizijos laidų, kurios paveikia ir jos artimiausius žmones.
„Mano vieni geriausių draugų yra iš Madrido, tačiau po draudimo balsuoti net tarp mūsų prasidėjo konfliktai, nes jie ėmė nebepalaikyti nepriklausomybės idėjos, tačiau nepaisant visko, niekas mūsų jau nesustabdys – dabar atėjo mūsų metas“, - tvirtai įsitikinusi mergina.
Katalonai (daržovių parduotuvės savininkai, kurie nusprendė nesakyti savo vardų – „dar policijai įduosi“) sako, kad šios akimirkos laukė nuo mažumės.
„Nenorime prarasti savo identiteto. Juk kai kurie katalonų kalbos išmoksta tik mokykloje – taip neturėtų būti. Visgi laukia daugybė problemų su ispanais – jie darys viską, kad užkirstų mums kelią. Šis konfliktas kilo dėl daugybės priežasčių, bet labiausiai gaila, kad ispanai, gaudami tiek pinigų iš mūsų regiono, nieko neinvestuoja – tiesias naujus kelius, stato naujas mokyklas ir pan. sau, bet Katalonijos dalį tarsi pamiršta. Tačiau šįkart neabejojame – nepriklausomybė mūsų rankose – dabar arba niekada“, - įsitikinę jie.
