aA
Olandų specialistai kol kas negali įvardyti radioaktyviųjų dalelių, kurių koncentracijos padidėjimas buvo užfiksuotas Šiaurės Europoje, kilmės šalies. Tai sekmadienį pareiškė Nyderlandų nacionalinis sveikatos apsaugos ir aplinkos institutas.
Baltijos regione – mįslingas spinduliuotės padidėjimas
© twitter


Birželio 26 d. Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos Parengiamosios komisijos Tarptautinė stebėsenos sistema pranešė, kad birželio 22-23 dienomis virš Šiaurės Europos ji užfiksavo cezio-134, cezio-137 ir rutenio-103 izotopų koncentracijos padidėjimą.

Nyderlandų nacionalinis sveikatos apsaugos ir aplinkos institutas atliko apskaičiavimus, kad nustatytų šių radionuklidų šaltinį. Apskaičiavimai rodo, kad jie „pasiekė Skandinaviją iš Rusijos vakarinės dalies pusės“.

„Bet tiksliau nustatyti šaltinį neįmanoma dėl ribotos duomenų apimties, – pabrėžė instituto atstovai. – Šiuo metu kilmės šalis negali būti įvardyta“.

Penktadienį žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, jog birželio pradžioje Švedijos, Norvegijos ir Suomijos branduolinės ir radiacinės saugos institucijos užfiksavo atmosferoje virš Šiaurės Europos vadinamosios „reaktorių kilmės“ radioaktyviųjų izotopų koncentracijos padidėjimą.

Rusijos koncerno „Rosenergoatom“ atstovai tą pačią dieną pareiškė, kad šalies šiaurės vakaruose esančios Leningrado ir Kolos atominės elektrinės dirba įprastu režimu, o radiacinė situacija jose yra normali.

Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija (CTBTO) penktadienį pranešė, kad Švedijoje veikianti stotis užfiksavo Baltijos jūros regione padidėjusią, tačiau žmonių sveikatai nepavojingą radioaktyviųjų izotopų koncentraciją, ir pridūrė, kad šios taršos šaltinis gali būti koks nors civilinis branduolinis objektas.

CTBTO Parengiamosios komisijos vykdomasis sekretorius Lassina Zerbo savo „Twitter“ žinutėje rašė, kad stotis SEP63 birželio 22–23 dienomis užfiksavo „didesnio nei įprasta lygio (bet žmonių sveikatai nepavojingą)" radioaktyviojo cezio (Cs-134, Cs-137) ir rutenio (Ru-103) izotopų, susijusių su branduolinio skilimo reakcijomis, koncentraciją.

L. Zerbo paskelbtame žemėlapyje pažymėta sritis, kurioje galėjo būti šios taršos, tikriausiai įvykusios per tris ankstesnes paras, šaltinis. Ši sritis apima dalį Baltijos jūros, Baltijos šalis, Švedijos pietus, dalį Danijos, Suomijos ir Rusijos šiaurės vakarinę dalį ties Sankt Peterburgu.

CTBDTO pareigūnas Vakarų žiniasklaidai sakė, kad radioaktyvios medžiagos veikiausiai pasklido iš kurio nors civilinio branduolinio objekto, bet pridūrė, kad jo organizacija neįgaliota nustatyti konkretų šaltinį.

Tuo metu Rusija pareiškė nenustačiusi jokios padidėjusios radioaktyvių medžiagų koncentracijos.

Rusijos meteorologijos agentūra „Rosgidromet“ nurodė, kad Baltijos jūroje veikiančios matavimo stotys fiksavo normos neviršijančią 1,11–1,15 mikrosivertų per valandą gamą spinduliuotę.

Naujienų agentūra TASS citavo Rusijos valstybinę branduolinės energetikos įmonė „Rosenergoatom“, pranešė, kad nė viena iš dviejų Rusijos šiaurės vakarinėje dalyje veikiančių atominių jėgainių nepranešė apie jokius sutrikimus.

Leningrado atominė elektrinė netoli Sankt Peterburgo ir Kolos jėgainė netoli šiaurinio Murmansko uostamiesčio „veikia normaliai, radiacijos lygis neviršija normos“, rašo TASS.

Suomijos, Norvegijos ir Švedijos radiacinės ir branduolinės saugos agentūros taip pat nurodė šią savaitę užfiksavusios nedidelį radioaktyviųjų izotopų koncentracijos padidėjimą dalyje Suomijos, Skandinavijos šiaurinėje dalyje ir Arktyje.

Švedijos radiacijos saugos tarnyba antradienį rašė, kad „šiuo metu neįmanoma patvirtinti, kas galėtų būti padidėjusio [radionuklidų] lygio“ šaltinis, taip pat kur susidarė radioaktyviomis medžiagomis užterštas debesis ar debesys.

Tačiau Nyderlandų nacionalinis visuomenės sveikatos ir aplinkos institutas penktadienį nurodė išanalizavęs Šiaurės šalių surinktus duomenis, ir „šie skaičiavimai rodo, kad radionuklidai atkeliavo nuo vakarų Rusijos“.

„Radionuklidai yra dirbtiniai, taigi, jie atsirado dėl žmogaus veiklos. Nuklidų sudėtis gali rodyti kuro elemento atominėje elektrinėje pažeidimą“, – pažymėjo olandų agentūra. Vis dėlto institutas pridūrė, kad „konkreti šaltinio vieta negali būti nustatyta dėl riboto matavimų skaičiaus“.

Neįvardytas „Rosenergoatom“ atstovas šeštadienį sakė TASS, kad spinduliuotės lygis Leningrado ir Kolos elektrinėse bei jų apylinkėse „birželį nesikeitė, ir jokie pokyčiai nėra stebimi šiuo metu“.

„Abi elektrinės veikia įprastu režimus. Nebuvo jokių nusiskundimų dėl jų įrangos veikimo, – naujienų agentūra citavo pašnekovą. – Nebuvo pranešta apie jokius incidentus, susijusius su radionuklidų pasklidimu iš sandariųjų statinių.”

Kaip praneša „RusERR“, Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pareiškė, kad Šiaurės Europoje užregistruotas radioaktyvumo lygio padidėjimas, be jokios abejonės, yra antropogeninės kilmės ir jo šaltinis turi būti nustatytas.

„Iš įvairių šalių pasirodė informacija apie nežymų radioaktyviųjų izotopų fono padidėjimą šiaurrytinėje Europoje. Nors padidėjusi radiacija nekelia pavojaus žmonių sveikatai, žiūrint iš tarptautinio saugumo perspektyvos ir mūsų visų labui būtina nustatyti, kodėl išaugo radiacijos lygis“, – sekmadienį teigė U. Reinsalu, turėdamas omenyje antropogeninį veiksnį, informuoja rus.delfi.ee.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(57 žmonės įvertino)
4.1404

Top naujienos

„Barboros“ vadovas papasakojo apie nesąžiningus pirkėjų triukus (7)

Gana nedrąsiai interneto prekyba besinaudoję Lietuviai, užsidarę namuose dėl pandemijos, buvo...

Užkalnis valgo pas čigonus: „Eičiau ir vėl, net ne dėl maisto“ (22)

Būna tokių restoranų, kurie pasiūlo patirtį, net jei maisto srityje ir neįtikina visiškai....

Didelius skausmus jautęs vyras buvo išprašytas iš Šiaulių ligoninės: vadina tokį gydytojo elgesį amoraliu (216)

Po karantino nutraukimo gydymo paslaugos kai kuriose šalies įstaigose vis dar sunkiai prieinamos,...

Profesorius įsitikinęs: išgyvenome tik koronaviruso pandemijos pradžią, didžiausias iššūkis – artėja (131)

Mes išgyvenome dar tik koronaviruso pandemijos pradžią, tiesa, antroji banga gali skirtis nuo...

Neurologas: ko imtis, kad turėtume aštrų protą iki žilos senatvės (50)

Vienas iš labiausiai gąsdinančių senėjimų požymių – protinių gebėjimų silpnėjimas. Kaip...

Vilniaus Niujorkas: vienas seniausių sostinės rajonų, išgyvenančių tikrą renesansą (3)

Vienas seniausių Vilniaus rajonų – Naujamiestis , šiandien tampa ir vienu patraukliausių. NT...

Daiva Žeimytė-Bilienė. Berniukai ir lietus (174)

Šių metų liepos 6-osios, Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos lietų, ko...

Iš 4 naujų atvejų 1 nustatytas gydytojai, kitas – sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojui (99)

Per praėjusią parą patvirtinti Lietuvoje patvirtinti keturi COVID-19 atvejai. Nacionalinio...

Baskų krašte – (ne)draugiška lietuvių konkurencija: Sedekerskis žada kąsti Giedraičiui į koją (5)

Vitorijos „Baskonia“ po 10 metų pertraukos sugrįžo į Ispanijos krepšinio viršūnę, o kitą...

Pokario gražuolės gyvenimas – lyg filmas: pirmas vyras kalėjime, antras kapinėse, o trečias – dingęs be žinios (30)

Jei nepažinočiau žmogaus, kuris nugyveno tokį gyvenimą, manyčiau, kad tai filmo scenarijus ar...

|Maža didelių žinių kaina