Gegužės 31-ąją Aleksandras Lukašenka pranešė, jog artimiausiu metu arba atsiras nauja konstitucija, arba bus keičiama esama. Anksčiau valstybės vadovas buvo paskelbęs, kad Baltarusijoje derėtų stiprinti kitas valdžios šakas.
Karo ekspertas A. Alesinas linkęs A. Lukašenkos ketinimus laikyti nuoširdžiais.
„Lukašenka pasitrauks ne iš karto“
Baltarusijos naujienų portalo „Salidarnasc“ pašnekovas pasakojo, kaip gali klostytis įvykiai:
– Naujoje konstitucijoje bus daugiau demokratijos ženklų ir aiškiau apibrėžiamas valdžių atskyrimas. Kalbant futbolo terminais, prezidentas bus ne pagrindinis žaidėjas, o arbitras. Esmė tame, kad A. Lukašenka, panašu, neapsisprendė dėl pokyčių pradžios laikotarpio. Po konstitucijos pakeitimo jis pasitrauks ne iš karto – stebės, kaip veikia naujasis mechanizmas.
Po to, eksperto manymu, A. Lukašenka gali palikti prezidento postą ir užimti kitas pareigas. Galimi įvairūs variantai. Čilėje Augusto Pinochetas tapo senatoriumi visam gyvenimui, Kinijoje Dengas Xiaopingas buvo Aukščiausiosios karinės tarybos vadovas, Nursultanas Nazarbajevas Kazachstane neseniai tapo Saugumo tarybos pirmininku.
„Lukašenkos viduje vyksta kova“
– Sutinku su tuo, kad kol kas tokiu variantu patikėti nelengva, kadangi A. Lukašenka siekia kontroliuoti visus ir viską iki paskutinės srities. Tai jam tiesiog įaugę į kraują. Tačiau man nesinorėtų atmesti A. Lukašenkos sveiko proto ir atsargumo. Nemanau, jog prezidentas lauks tos akimirkos, kai jį iš posto patrauks kažkas iš pašalies, arba kol nebepajėgs eiti pareigų dėl prastos sveikatos būklės.
Galvoju, kad jam labai svarbu įsirašyti į mūsų šalies istoriją. Tad jis panorės išeiti taip, jog nenukentėtų jo, kaip pirmojo Baltarusijos Respublikos prezidento, autoritetas. Manau, A. Lukašenkos viduje vyksta kova, jis mėgina nuspręsti dėl tinkamiausio momento. Tačiau teigčiau, kad jis vis vien yra realistas ir anksčiau ar vėliau ryšis tokiam žingsniui, jei tik tam nesutrukdys nenugalimos jėgos aplinkybės.
„Nebegalima šalies valdyti taip, kaip tai buvo daroma“
– Manau, A. Lukašenka supranta, kad tiek politinė, tiek ekonominė situacija tapo gerokai sudėtingesnė. Anksčiau vienintelis mūsų šviesos spindulys buvo Rusija, o santykių sistema buvo pakankamai paprasta. Reikėjo tiesiog gaminti produkciją ir parduoti ją Rusijoje, kuri po Sovietų Sąjungos griūties ekonominiu atžvilgiu ėmė atsigauti. Tačiau dabar Rusija išvystė savo rinką. Išaugo konkurencija, atėjo dirbti užsienio kompanijos. Situacija tapo sudėtingesnė, tad spręsti problemas ir svarbius klausimus tarp dviejų prezidentų, kaip tai vyko anksčiau, tapo nebeįmanoma.
Rinkos atstovai ėmėsi pritraukti sau į pagalbą šalies valdžią – iš čia ir kilo visos mūsų bėdos ir susidūrimai su Rusija. „Rostselmash“ sako Vladimirui Putinui: uždrauskite „Gomselmaš“ produkciją. Koncernas „Traktornije zavodi“ prašo: apribokite Minsko traktorių gamyklos produkcijos importą.
Spręsti klausimų taip, kaip tą buvo galima daryti anksčiau, nebeįmanoma, nes dabar viskas virto pjese su daugybe veikėjų. V. Putinas, nors ir labai nenori bendradarbiauti su A. Lukašenka, negali išvengti stiprios oligarchų įtakos – jie priverčia prezidentą laikytis vienokios ar kitokios ekonominės krypties.
Atsidūrus tokioje situacijoje reikia eiti į naujas rinkas. O tam būtina keisti valdymo sistemą ir perduoti įgaliojimus. Pamenate, A. Lukašenka laikėsi politinės krypties susitarti su vienais ar kitais autoritariniais lyderiais, tačiau jie pasitraukė iš valdžios, dėl to nutrūko ir ekonominiai ryšiai.
Ko gero, A. Lukašenka ir pats supranta, kad pasaulis tapo sudėtingesnis, o jis pats labai dažnai nebespėja koja kojon su besiklostančia situacija ir nebegali susekti, kas vienur ar kitur vyksta. Nebegalima šalies valdyti taip, kaip tai buvo daroma anksčiau.
Žinoma, A. Lukašenkai nesinorėtų prarasti visų savo valdžios galių, tačiau geriau jau paaukoti dalį jų, nei prarasti viską. Štai todėl aš manau, kad jis yra pasirengęs pertvarkyti valdžios struktūrą ir palaipsniui, be jokių staigių judesių, pasitraukti, kad tokiu būdu po savo išėjimo išvengtų galimo persekiojimo.
Atėjo metas keisti politinę ir ekonominę sistemą. Jei prezidentas tam nepasiryš, tuomet šių veiksmų imsis kiti žmonės. O tada paties A. Lukašenkos likimas taps nenuspėjamas, jis nebebus savo likimo kalvis.