Skelbiama, kad Bresto poligone rugsėjo 14 dieną prasidėjo jungtinės Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Slavianskoje bratsvo 2020“, skelbia censor.net.
Kaip skelbia žiniasklaida, remdamasi „InformNapalm“, pasirodo kariniuose mokymuose dalyvauja ir Rusijos Federacijos Vakarų karinės apygardos 76-osios oro desanto divizijos dalinys.
„Baltarusijoje vykstančių prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką nukreiptų masinių protestų fone, prisidengiant šiais kariniais mokymais (tik oficialiais duomenimis), į šalį atvyko beveik 300 šios divizijos karių ir 70 karinės ir specialiosios technikos vienetų“, – teigiama pranešime.
Taip pat nurodoma, kad stebėtojai turi sukaupę duomenų, jog minėtoji divizija dalyvavo Rusijos agresijoje prieš Gruziją, Krymo okupacijos operacijoje ir kariniuose veiksmuose Donbase.
Taip pat „InformNaplm“ savanoriai surinko duomenų apie 76-osios divizijos vadus, dalyvavusius kariniuose veiksmuose prieš Ukrainą ir Gruziją.
Baltarusijos gynybos ministerijos spaudos tarnybab trečiadienį pranešė, kad su darbo vizitu į Minską atvyko ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.
Pasak pranešimo, S. Šoigu atvyko „aptarti Baltarusijos ir Rusijos dvišalio karinio bendradarbiavimo klausimų“.
Politinės krizės krečiamoje Baltarusijoje pirmadienį prasidėjo taktinės rusų ir baltarusių kariuomenių pratybos „Slavų brolija“. Pratybose turėjo dalyvauti ir Serbija, tačiau vėliau tai daryti atsisakė.
Anot Rusijos gynybos ministerijos, pratybos tęsis iki rugsėjo 25 dienos, jose dalyvaus per 800 karių ir maždaug 170 technikos vienetų iš abiejų šalių.
„Vykdomų pratybų tematika yra kova su terorizmu; jos nenukreiptos prieš kitas šalis“, – nurodė ministerija.
Anot jos, Rusijos siunčiami apie 300 kariškių ir maždaug 70 kovos mašinų atvyks į Baltarusiją geležinkeliais. Pasibaigus mokymams jie sugrįš į nuolatinio dislokavimo punktus Rusijoje.
Kasmetinės pratybos „Slavų brolija“ rengiamos nuo 2015 metų; pernai jos buvo surengtos Serbijoje. Šiemet mokymai vyks dvišaliu formatu, nes Belgradas nusprendė pusmetį nedalyvauti jokiuose tarptautiniuose manevruose.
Serbų gynybos ministras Aleksandras Vulinas pranešė, kad jo šalis nusprendė pusmečiui įšaldyti dalyvavimą visose planuotose bendrose karinėse pratybose su kitomis šalimis, įskaitant Rusiją.
„Artimiausiu metu nedalyvausime jokiose bendrose pratybose ar kituose su ginkluotosiomis pajėgomis susijusiuose projektuose su NATO, KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija), Rusija, JAV, Kinija, ES, Vakarais ir Rytais“, – nurodė ministras.
A. Vulino teigimu, vyriausybė tokį sprendimą priėmė „po didžiulio ir nepelnyto spaudimo“ iš Europos Sąjungos. Jis tvirtino, kad šis spaudimas yra ES „isterijos“ ir „didėjančių (vakarietiškų) išpuolių prieš mūsų šalį“ dalis.
„Mūsų prašoma atsisakyti planuojamų karinių pratybų su Baltarusija, grasinant atimti iš mūsų europietišką ateitį“, – pareiškė A. Vulinas.
ES pasveikino Serbijos sprendimą nedalyvauti pratybose Baltarusijoje.
„Serbija turi palaipsniui formuoti savo politiką trečiųjų šalių atžvilgiu, atsižvelgdama į politiką ir pozicijas, kurias priima Europos Sąjunga“, – per spaudos konferenciją Briuselyje kalbėjo Europos Komisijos atstovė Ana Pisonero, komentuodama Belgrado pareiškimus, kad ES spaudė jį žengti tokį žingsnį.
Pasak EK atstovės, Briuselis sveikina Belgrado sprendimą paremti ES poziciją antivyriausybinių protestų krečiamos Baltarusijos atžvilgiu.
„Serbija dalyvauja virtinėje Sąjungos misijų saugumo ir gynybos politikos srityje, ir mes sveikiname Serbijos indėlį į šias misijas, – tęsė pareigūnė. – Serbija laiko integraciją į Sąjungą savo strateginiu prioritetu, todėl privalo vykdyti savo įsipareigojimus.“
Pirmadienį su V. Putinu Sočyje susitikęs A. Lukašenka kritikavo karines pratybas NATO šalyse prie Baltarusijos sienų bei sakė, kad Rusija ir Baltarusija „parengs savo kariuomenes pasipriešinti bet kokioms grėsmėms“.
Visgi V. Rupšys spaudimu vadina faktinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos pasisakymus, esą NATO pratybos Lietuvoje kelia grėsmę Baltarusijai.
„Nėra dabar tiesioginės grėsmės, aišku, mes tai vertiname kaip spaudimą. Iš kitos pusės, visą laiką reikia vertinti kiek jų pajėgumas šalimais mūsų sienos auga. Aišku ir jų kovinė galia, karinių priemonių išdėstymas, bet taip pat pratybos kelia nerimą, dėl to, kad pratybos visada yra orientuotos, atvirkščiai negu yra teigiama, į puolamuosius veiksmus. Dėl to šiek tiek nerimo yra. Bet šiandieną kažkokios tiesioginės karinės grėsmės tikrai nėra“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda LRT antradienį teigė V. Rupšys.
Lietuvos kariuomenės vadas taip pat akcentavo, kad reikia suvokti, kad Rusija ir Baltarusija turėjo, turi ir turės bendras pratybas, todėl, pasak jo, Lietuva privalo būti pasiruošusi bet kokiam scenarijui.
„Faktas yra kad ir praeityje, ir dabar, ir ateityje jie turės bendras pratybas, bendros pratybos tikrai kelia susirūpinimą, nes scenarijai yra puolamosios grėsmės, dėl to mes turime žiūrėti į savo pajėgumų vystymą, į bendrus planus su savo sąjungininkais ir visą laiką būti bet kokiam atvejui pasiruošus“, – sakė jis.
Pirmadienį prasidėjusios pratybos vyksta Baltarusijoje jau daugiau kaip mėnesį tęsiantis protestams dėl rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autokratas A. Lukašenka. Opozicija ir Vakarai tuos rinkimus laiko suklastotais.