„Baltarusija visada žodžiais ir darbais yra prieš konfrontaciją. Mes esame už dialogą ir savitarpio supratimą. Bet kaip suvereni valstybė mes ryžtingai, nors ir apgailestaudami, atsakysime į nedraugiškus veiksmus, kad apgintume savo nacionalinius interesus“, - cituoja dokumentą Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
ES paskelbus sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, Minskas nuo penktadienio pradeda taikyti atsakomąjį sankcijų sąrašą. „Pagal susiklosčiusią civilizuotą diplomatinę praktiką, mes jo neskelbsime“, - pažymėjo Baltarusijos URM.
Pasak žinybos atstovų, jeigu ES dar labiau įsuks „sankcijų smagratį“, padariniai gali būti dar rimtesni. Pavyzdžiui, Baltarusija gali pasitraukti iš bendrų programų ir projektų, peržiūrėti diplomatinio atstovavimo lygį ir net svarstyti, ar tikslinga palaikyti diplomatinius santykius.
„ES mums grasina, kad peržiūrės savo santykius su Baltarusija. Tai bus jos sprendimas. Baltarusija savo ruožtu taip pat pasirengusi peržiūrėti santykius ir adekvačiai reaguos į bet kokius nedraugiškus veiksmus. Mėginimai primesti baltarusiams kažkokius svetur aprobuotus atstovus, kažkokių „vyriausybių tremtyje“ projektus ir pan. pasmerkti žlugti. Tokių struktūrų likimas liūdnas – dar prieš startą jos atsiduria istorijos proceso šalikelėje“, - sakoma Baltarusijos URM pareiškime.
Europos Sąjunga penktadienį paskelbė sankcijas maždaug 40 Baltarusijos pareigūnų, atsakingų už rinkimų klastojimą ir žmogaus teisių pažeidimą. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis tai pranešė per spaudos konferenciją, skirtą pirmosios ES viršūnių susitikimo dienos rezultatams.
Savo ruožtu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pabrėžė, kad ES nesiima sankcijų prieš Aliaksandrą Lukašenką, kadangi tai trukdytų įgyvendinti Briuselio reikalavimą pradėti dialogą su Baltarusijos opozicija tarpininkaujant ESBO ir paleisti politinius kalinius.
ES šalys dar rugpjūtį priėmė politinį sprendimą imtis sankcijų prieš Minską, bet pusantro mėnesio negalėjo suderinti juodojo sąrašo, nes jį blokavo Kipras, kuris reikalavo taikyti ribojamąsias priemones Turkijai už jos veiksmus Viduržemio jūroje. Tad šiame ES viršūnių susitikime Kipras nusileido Briuseliui, gavęs pažadą, kad bus imtasi sankcijų prieš Ankarą, jeigu ji iki metų pabaigos nenutrauks savo provokacijų.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Jų laimėtoju pasiskelbė ilgametis Baltarusijos vadovas A. Lukašenka.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
Neatmeta galimybės pasitraukti iš bendrų programų ir projektų
Baltarusių ministerija neatmetė galimybės šaliai pasitraukti iš bendrų programų ir projektų, jei toliau suksis ES „sankcijų smagratis“.
„Tolesnis ES „sankcijų smagračio“ sukimas gali nulemti dar rimtesnes pasekmes, pavyzdžiui, Baltarusijos pasitraukimą iš bendrų programų ir projektų, diplomatinio atstovavimo lygio ir modalumo persvarstymą iki pat sprendimo dėl diplomatinių santykių išsaugojimo tikslingumo“, – pabrėžė ministerija.
Ji paragino ES nežadėti baltarusiams „aukso kalnų kitame gyvenime“, o čia ir dabar dvigubinti bendras pastangas kovojant su bendrais iššūkiais, tokiais kaip nelegali migracija, tarptautinis nusikalstamumas ir terorizmas, infekcinių ligų pandemija ir jų socialiniai bei ekonominiai padariniai.
„Raginame Europos Sąjungą vietoje naujų vizų tvorų statymo atverti sienas visiems baltarusiams, o ne tik jūsų „atseparuotiems“, – skelbia URM.
„ES grasina mums, kad persvarstys savo santykius su Baltarusija. Tai bus jos pasirinkimas. Baltarusiai savo ruožtu taip pat pasirengę panašiai persvarstyti santykius ir toliau adekvačiai reaguos į bet kokius nedraugiškus veiksmus“, – pabrėžiama pareiškime.
Baltarusijos URM taip pat prognozuoja, kad žlugs bandymai „primesti baltarusiams kokius nors išorės patvirtintus atstovus, kažkokių „vyriausybių tremtyje“ projektus“.
„Tokių struktūrų likimas liūdnas: dar nestartavusios jos atsiduria istorijos proceso šalikelėje“, – sakė ministerija.
ES sutarė dėl sankcijų
ES lyderiai, įveikę Kipro prieštaravimus, penktadienį sutarė skelbti sankcijas Baltarusijai dėl politinės krizės.
Šis sprendimas atveria kelią paskelbti kelionių draudimus ir turto įšaldymą maždaug 40 Aliaksandro Lukašenkos režimo narių, kuriems priskiriama atsakomybė už prezidento rinkimų klastojimą ir represijas prieš protestuotojus, atžvilgiu.
ES šalys jau buvo priėmusios principinį sprendimą paskelbti sankcijas Minsko režimui, tačiau jas blokavo Kipras, reikalavęs imtis panašių priemonių prieš Turkiją, su kuria šalis nesutaria dėl gamtinių dujų žvalgymo Viduržemio jūros rytuose.
Viršūnių susitikimo pareiškime, kurį pavyko parengti po daugiau nei šešias valandas trukusių diskusijų, 27 šalių vadovai perspėjo Ankarą, kad jai gali būti „nedelsiant“ paskelbtos sankcijos, jei ji toliau tęs dujų žvalgymą Kipro vandenyse.
Šio pareiškimo pakako, kad Kipras atšauktų savo veto atskiroms sankcijoms dėl krizės Baltarusijoje, dėl kurių buvo ilgai delsta.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis patvirtino, kad paties A. Lukašenkos nėra asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, sąraše.
„Ne, Lukašenkos dabartiniame sąraše nėra, tačiau, žinoma, seksime situaciją ir įvykius“, – po susitikimo su ES lyderiais kalbėjo Ch. Michelis.
Autoritarinis prezidentas įtrauktas į Jungtinės Karalystės ir Kanados Minskui kiek anksčiau paskelbtų sankcijų sąrašus.
Baltarusijoje jau beveik du mėnesius vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.