aA
Kaip teigia nuo 1994 m. Berlyne gyvenanti albanų rašytoja Anila Wilms, visuomenei neretai prireikia kelių dešimtmečių, kad priimti naują vertybių sistemą. Tai galioja ir Vakarų Balkanų šalims stojant į Europos Sąjungą.
© AP/Scanpix

Neseniai Europos Sąjunga (ES) žengė lemtingą žingsnį. Paskutinė balta dėmė Europos žemėlapyje – Vakarų Balkanų šalys – bus priimtos į Bendriją. Ne kažkada tolimoje ateityje, bet gana greitai – 2025 m.

„Iš netikėtumo triname akis. Nebuvau įsitikinusi, kad sulauksiu tos dienos. Vis dėlto nesidžiaugiu taip, kaip tikėjausi. Verta atidžiau paskaityti komisijos paskelbtą dokumentą šiuo klausimu“, – naujienų portalo „Deutsche Welle“ nuomonių rubrikoje rašo A. Wilms.

Minimame dokumente aiškiai išdėstyta, ką Briuselis mano apie Vakarų Balkanus: Europai šios šalys yra lyg sunkūs ligoniai, sukniubę prie Bendrijos slenksčio, todėl jomis būtina pasirūpinti. Dokumente rašoma, kad Balkanų valstybių priėmimas į ES yra ne kas kita kaip „strateginė investicija į piliečių saugumą“.

Būtina užtikrinti policijos ir teismų bendradarbiavimą, kad sienos taptų saugesnės, nelegalūs migrantai būtų grąžinami į tėvynę, stiprėtų kova su terorizmu bei radikalizacija ES, ginklų bei narkotikų kontrabanda ir pinigų plovimu. Esama ir ekonominio aspekto: Vakarų Balkanai yra perspektyvi rinka ES prekėms bei paslaugoms, mainais gausianti gerovę ir „gerą valdymą“.

Toliau išdėstytas svaiginamai ilgas reikalavimų sąrašas valstybėms kandidatėms: žmogaus teisės, konstruktyvus politinis dialogas, žiniasklaidos nepriklausomybė, mažumų teisės, kova su organizuotu nusikalstamumu ir valdininkų korupcija. Ir visų svarbiausias klausimas – konfliktų su kaimynėmis sprendimas.

Dvi labai skirtingos vertybių sistemos

Šis reikalavimas neabejotinai esminis, nes yra pamatinė Vakarų Balkanų problema, mano straipsnio autorė.

„Požiūris į konfliktų sprendimą lemia visas regiono silpnybes. Nes Balkanuose konfliktai sprendžiami ne žodžiu, o veiksmais. Ir vargas pralaimėtojui. Balkanų tautos nuo seno garsėja karingumu.

Balkanų tautų stojimas į ES: jų kone reikalaujama pakeisti savo prigimtį
© DELFI / Andrius Sarcevičius

Jų raidos nepalietė naujaisiais laikais Centrinę Europą formavę reiškiniai, tokie kaip reformacija, apšvieta ar pramonės perversmas. Europa nepalyginti geriau moka bendradarbiauti, siekti konsensuso ir kompromisų. Ir, žinoma, visuomenė gali ir turėtų vystytis būtent šia kryptimi“, – teigia A. Wilms.

Kokios perspektyvos?

Kadangi pastaruoju metu ES plinta dvejonės dėl Bendrijos ateities, jos piliečiams teks pateikti faktų ir informacijos, kad žmonės patikėtų Balkanų valstybių priėmimo nauda. Be abejo, tai atsieis nepigiai, todėl konvergencijos derėtų siekti palaipsniui – ne taip sparčiai kaip ankstesniais ES plėtros etapais.

Vis dėlto daugiausia paaukoti teks Balkanų valstybėms. Joms reikės palaipsniui visiškai prisiderinti prie ES kasdienybės – bus privalu peržiūrėti net mokymo programas.

„Į Bendriją įstoti besirengiančios šalys turės priimti naują vertybių sistemą. Jos turi kibti į darbus su neeiline politine valia, sustiprinti pastangas ir pasinaudoti šia išskirtine galimybe. Balkanų tautų kone reikalaujama pakeisti savo prigimtį. Nesunku suprasti, kodėl ši mintis jiems atrodo skausminga. Neverta nė aiškinti, kad niekas nepageidauja taip lengvai atsisakyti savo tapatybės. Be to, gyventi Balkanuose nėra taip jau blogai. Ten itin vertinama draugystė ir giminystės ryšiai. Puoselėdami šiuos santykius žmonės daug bendrauja, rūpinasi vieni kitais ir padeda, taip pat vertinamas mandagumas, pagarba ir ištikimybė. Vakarų Balkanų gyventojai apsiskaitę, mąslūs ir muzikalūs. Jie turi kilnių idealų ir yra geraširdžiai, moka pasijuokti iš širdies ir suteikti vienas kitam laimės“, – savo komentare rašo A. Wilms.

Balkanų tautų stojimas į ES: jų kone reikalaujama pakeisti savo prigimtį
© AP/Scanpix

Nuo kolektyvinės tapatybės neatsiejami pasakojimai apie didvyriškumą. Jais didžiuojamasi nuo seno. Tačiau vis daugiau žmonių, ypač jaunimas, supranta, kad su jų prigimtimi ne viskas tvarkoje.

„Nacionalistinės neapykantos kultūra juodina širdis, o pykčiui nuslūgus lieka tik žaizdos ir žiojinti tuštuma. Taigi noras pulti Europos glėbin iš esmės yra taikos siekis ir troškimas pagyti. Dėl to manau, kad Vakarų Balkanai turi vilties“, – optimistiškai ateitį piešia A. Wilms.

Naujas statinys

„Pagyti tikrai įmanoma. Aš tai patyriau Vokietijoje. Šios valstybės pavyzdys po Antrojo pasaulinio karo rodo, kad ištisos tautos geba atrasti naujų būdų spręsti konfliktus ir kitaip tvarkytis su agresija“, – teigiama albanų rašytojos komentare.

Jei priimti Vakarų Balkanus „naudinga pačiai ES“, t. y. jei atsižvelgiant į bendrą padėtį Europos tautos privalo nedelsiant suartėti, tai ES būtina visiškai nauja samprata. Tai turėtų būti erdvesnis pastatas su tvirtais pamatais, daug aukštų ir įvairiais kambariais, kur sutilptų visi plačios giminės nariai.

„Ir jei kada nors pavyks galutinai realizuoti šią stabilios veikiančios tautų bendrijos viziją, kurioje visi nariai prisidėtų savo pranašumais, mums prireiks toliaregiškumo, supratimo, gebėjimų ir visų pirma patvarumo. 2025-ieji gali tapti pirmuoju žingsniu, bet iš tiesų tai užduotis visai kartai“, – teigia A. Wilms.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (129)

Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

Gyventojai prezidentei už darbą surašė pažymius: kokia Grybauskaitė liks atmintyje? (317)

Per beveik dešimt metų prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo kreivė nukrito daugiau negu...

Lustų rinka smigo žemyn: 400 mlrd. dolerių vertės pramonės klestėjimas eina į pabaigą (24)

Nuostoliai lustų gamintojų rinkoje praėjusią savaitę tęsiasi, ypač po to, kai JAV...

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1764)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Monikai Šalčiūtei nenusisekė romanas su Donatu Motiejūnu: buvau apgauta, buvo daug melo (102)

Daugeliui vis dar yra paslaptis, kaip žmonės uždirba pinigus socialiniuose tinkluose dėdami savo...

Vadovu išrinkus Prokopčiuką kyla rimta grėsmė pačiam Interpolui (1)

Trečiadienį nauju Interpolo vadovu gali būti išrinktas Rusijos kandidatas Aleksandras...

Naujo „Mercedes-Benz G63 AMG“ testas: kam rūpi bekelė – kalbame apie įvaizdį už 180 tūkst. eurų (27)

Garsiausia „ Mercedes-Benz “ gamos ikona galima laikyti G klasę. 39-erius metus gaminamas...

Dvejus metus nelaiminčios rinktinės vedlys posto palikti neskuba: ne laikas apie tai kalbėti specialiai DELFI iš Belgrado (39)

Pirmas Tautų lygos turnyras lietuviams prisvilo: C divizione 4 grupėje Lietuvos futbolo rinktinė...

Darbe – kaip namuose: kas turi užtikrinti gerą savijautą dirbant biure

Ekspertai vieningi: šiuolaikiniai darbdaviai, norintys pritraukti ir išlaikyti talentus savo...

Studentų gyvenimas tarpukariu: „karvė ar studijos?“, išradingi „versliukai“ ir noras maištauti (2)

Studentų gyvenimas visuomet buvo apaugęs mitais ir stereotipais. Nuo mamos kotletų, įdėtų į...