Ši krizė jau pareikalavo tūkstančių gyvybių, o ekspertai baiminasi, kad krizė gali didėti, nepaisant iš dalies vykdomo susitarimo dėl ugnies nutraukimo.
JAV ir Vakarų Europos dedamos pastangos izoliuoti Rusiją ir smogti šios šalies ekonomikai dėl užimto Krymo pusiasalio ir paramos Rytų Ukrainos separatistams, veikiantiems prieš Vakarų remiamą centrinę šalies valdžią, neprivertė Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurimti, „The Moscow Times“ cituoja „Associated Press“.
JAV Valstybės departamento teigimu, Rusija pasienyje su Ukraina stiprina savo karines pajėgas ir didina ginkluotę. JAV savo ruožtu išsiuntė 300 savo karinių mokymų vadovų dirbti su Ukrainos kariuomene, o taip pat ir šimtus kitų vadovų į kitas NATO šalis nares.
Ekspertai teigia, kad po metus trunkančių kovų, kurios, Jungtinių Tautų (JT) pateikiamais duomenimis, jau pareikalavo 6100 gyvybių, konfliktas gali dar labiau paaštrėti.
Rusijos ekspertas iš Carnegie fondo už tarptautinę taiką (The Carnegie Endowment for International Peace) Andrew Weissas teigia, kad aktyvesni Rusijos karinių pajėgų veiksmai Rytų Ukrainoje ar incidentas tarp JAV ir Rusijos kariuomenės gali padidinti konflikto eskalavimą.
Jo teigimu, neseniai vos per plauką išvengta JAV ir rusų karinių lėktuvų susidūrimo virš Baltijos valstybių. Anot A. Weisso, tai dar labiau akcentavo kylančias grėsmes.
„Krizė itin nepastovi“, – sakė jis.
„Taigi nepanašu, kad dabartinis ramus periodas būtų pastovus ir tai tik laiko klausimas, kada bus paleista nauja konflikto eskalavimo spiralė“, – tikino A. Weissas.
Nors kovos Rytų Ukrainoje pastebimai atslūgo po to, kai šių metų vasario mėn. buvo pasirašytas susitarimas dėl ugnies nutraukimo, vis dėlto nuolat fiksuojami pavieniai susirėmimai palei daugiau nei 450 kilometrų besidriekiančią Ukrainos kariuomenę nuo separatistų pajėgų skiriančią fronto liniją.
NATO pajėgų Europoje vadas generolas Philipas Breedlove'as balandžio 30 d. JAV Kongrese kalbėjo, kad Rusijos karinės pajėgos turbūt pasitelkė laikiną ramybės laikotarpį, nes ruošiasi naujam puolimui.
Vakarų taikomos ekonominės sankcijos, kaip šių metų sausio mėn. JAV prezidentas Barackas Obama sakė savo metinėje kalboje, nepasiekė užsibrėžtų rezultatų, o šių ekonominių apribojimų poveikį labiausiai pajautė paprasti Rusijos gyventojai.
Rusijai pavyko gauti šiek tiek „ekonominio deguonies“ – rubliui pavyko šiek tiek atsitiesti po 2014 m. pabaigoje pasiekto didelį nerimą kėlusio dugno. Naftos kainų smukimas taip pat pristabdytas, o kapitalo nuotėkis iš šalies sulėtėjo. Naujausios nepriklausomos „Levada Centre“ atliktos viešosios nuomonės apklausos duomenimis, Rusijos prezidento Vladimiro Putino palaikymo reitingas šių metų balandžio mėn. siekė net 86 proc.
Vis dėlto yra ženklų, rodančių, kad Rusija juda rimtesnių ekonominių problemų link. Šių metų pirmąjį ketvirtį Rusijos BVP sumažėjo 2 proc. Maža to, artimiausius dvejus-trejus metus šiai šaliai prognozuojamas reikšmingas ekonominis nuosmukis.
Remiantis prognozėmis, kapitalo nuotėkis šiais metais turėtų siekti 90-100 mlrd. JAV dolerių (80,7-89,7 mlrd. eurų). Tai kur kas geresni rezultatai nei 2014 m. Rusiją ištikusi ekonominė katastrofa, tačiau vis dėlto šios prognozės apie 50 proc. viršija 2013 m. fiksuotą kapitalo nuotėkį.
Nors naftos kainos stabilizavosi, jos vis dėlto yra sumažėjusios 50 proc., o tai stipriai sumažino įplaukas į Rusijos iždą.
„Girdėjote blogų su Rusijos ekonomika susijusių naujienų, tačiau jos nebuvo katastrofiškos. Jokios priemonės, kurių ėmėmės, neturi įtakos tam, ką Putinas darys ar ko nedarys rytoj Ukrainoje“, – patikino jis.
Kalbėdamas apie pačią Ukrainą A. Weissas išsakė nuomonę, kad šios šalies situacija labai trapi, todėl Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai bus sudėtinga įvykdyti ambicingą ir tuo pačiu labai reikšmingą ekonomikos reformą, o taip pat ir įgyvendinti politinės sistemos pakeitimus. Jo teigimu, pastaruosius 25 metus Ukrainos politinėje sistemoje dominuoja korumpuotas šios šalies elitas.
Taigi kaip išeiti iš šios aklavietės?
„Visi dabartiniai ženklai yra blogi“, – įsitikinęs Rusijos ekspertas ir garbės profesorius Stephenas Cohenas iš Prinstono ir Niujorko universitetų.
S. Cohenas ilgus metus atvirai kritikavo Rusijos atžvilgiu JAV vykdomą politiką. Kaip ir V. Putinas, S. Cohenas neabejoja, kad JAV nuo 1991 m. įvykusios Sovietų Sąjungos griūties vykdo provokatorišką politiką, pradedant NATO ekspansija į buvusias sovietines respublikas Rytų ir Centrinėje Europoje.
Vašingtonas savo ruožtu tvirtina, kad į Vakarų pusę linkstančiai Ukrainos valdžiai pavyko ištrūkti iš Maskvos orbitos, bet V. Putinas taip nemano.
„Putinas nuo pat pradžių sakė, kad nori Pietrytinės teritorijos autonomijos“, – samprotavo S. Cohenas, turėdamas omenyje Ukrainos pramoninį ir angliakasybos regioną, kurio dauguma gyventojų – etniniai rusai.
Jo teigimu, V. Putinas niekada nepaliks Rytų Ukrainos gyventojų. Taip pat jis neabejotinai siekia, kad Ukraina niekada neprisijungtų prie NATO.
Taigi kas ką pergudraus?