Tai daugiausiai gyvybių pareikalavusi ataka Bagdade per pastaruosius trejus metus.
Mažiausiai 28 žmonės žuvo ir dar 73 buvo sužeisti per ataką didžiuliame dėvėtų drabužių turguje po atviru dangumi Tajarano aikštėje. Ketvirtadienio rytą ten buvo daug žmonių.
Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad pirmasis mirtininkas, atskubėjęs į turgų, pareiškė prastai besijaučiantis, kad aplink jį susirinktų žmonės. Tada jis detonavo savo sprogmenis.
Žmonėms susirinkus aplink aukas, antrasis užpuolikas susprogdino savo bombą, rašoma ministerijos išplatintame pranešime.
Naujienų agentūros AFP fotografas iš įvykio vietos pranešė, kad saugumo pajėgos atitvėrė teritoriją, kurioje mėtėsi krauju permirkę drabužiai.
Paramedikai stengėsi padėti nukentėjusiesiems, o Sveikatos apsaugos ministerija pranešė mobilizavusi medikus visoje sostinėje.
Ketvirtadienio ataka yra kruviniausias incidentas Bagdade nuo 2018 metų sausio, kai per mirtininko sprogdinimą Tajarano aikštėje žuvo daugiau nei 30 žmonių.
Per tarpkonfesinį konfliktą, alinusį šalį po JAV vadovautos invazijos 2003 metais, Bagdadą dažnai drebino savižudžių sprogdintojų išpuoliai.
Vėliau, džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“ (IS) užėmus dideles šalies teritorijos dalis, sostinėje atakas rengdavo jo nariai.
Tačiau kai 2017 metų pabaigoje IS džihadistai buvo atremti, mirtininkų sprogdinimai Irako sostinėje tapo gana reti.
Bagdadą nuo sprogimų saugojusios sienos, kurios po JAV vadovautos invazijos atskyrė miesto rajonus ir pavertė jo gatves betono tarpekliais, buvo nugriautos, o kontrolės postai – pašalinti.
Smurtas prieš rinkimus
Ketvirtadienio ataka surengta Irakui ruošiantis parlamento rinkimams. Prieš rinkimus šalyje paprastai suintensyvėja smurtas, įskaitant sprogdinimus ir žmogžudystes.
2018-ųjų sausio ataka Tajarano aikštėje buvo surengta keli mėnesiai iki parlamento rinkimų.
Irako ministras pirmininkas Mustafa al Kadhemi, reaguodamas į 2019 metų protestus, šiųmetinius rinkimus paskyrė birželį – beveik metais anksčiau nei numatyta.
Tačiau pareigūnai derasi dėl galimybės juos surengti spalį, kad būtų daugiau laiko registruoti rinkėjus ir naujas partijas.
Atsakomybės už ketvirtadienio išpuolį kol kas niekas neprisiėmė, bet mirtininkų atakas rengdavo ultrakonservatyvios islamistų grupės, pastaruoju metu – IS.
2014 metais džihadistai užėmė trečdalį šalies teritorijos ir buvo pavojingai priartėję prie sostinės, tačiau po įnirtingos, trejus metus trukusios kovos buvo nugalėti.
Visgi IS „miegančios kuopelės“ toliau veikia dykumų ir kalnų rajonuose, per atakas dažniausiai taikydamosi į saugumo pajėgas ar valstybės infrastruktūrą. Per šiuos išpuolius žūsta palyginti nedaug žmonių.
JAV vadovaujama koalicija, rėmusi Irako kampaniją prieš IS, per pastaruosius metus gerokai sumažino savo karių skaičių, argumentuodama padidėjusiais Irako karių pajėgumais.
Jungtinės Valstijos, kurių pajėgų dalis koalicijoje didžiausia, Irake paliko 2 500 karių, o prieš metus jų buvo 5 200.
Jie daugiausia atsakingi už mokymą, stebėjimą bepiločiais orlaiviais ir oro antskrydžius, o Irako saugumo pajėgos rūpinasi saugumu miestų teritorijose.