Kalbėdama Tbilisyje kartu su Sakartvelo užsienio reikalų ministru Ilia Darchiašviliu, ji sakė, kad Vokietija yra pasirengusi padėti.
„Esu Sakartvele su konkrečia žinia: mes norime matyti Sakartvelą Europos Sąjungoje“, – sakė ji vokiškai, o jos žodžiai paskui buvo išversti į kartvelų kalbą.
Tačiau ji pabrėžė, kad „labai svarbu įgyvendinti reformas, kad Sakartvelas galėtų įstoti į ES“.
„Mes remsime jus šiame kelyje, – pridūrė ji. – Durys Sakartvelui plačiai atvertos, kad šalis gautų kandidatės į ES statusą.“
Praėjusiais metais ES atidėjo Tbilisio narystės paraišką, o Ukrainai ir Moldovai suteikė kandidatės statusą, sakydama, kad Tbilisis turi vykdyti reformas prieš pradėdamas siekti ES narystės.
Šį mėnesį Tbilisį sukrėtė masinės antivyriausybinės demonstracijos – protestuotojai kaltino vyriausybę, kad ji nukrypo nuo provakarietiško šalies kurso.
Prieš atvykdama į Sakartvelą A. Baerbock pareiškė, kad „negali būti jokių trumpesnių kelių ir jokių nuolaidų“ dėl Tbilisio atitikimo demokratijos standartams.
Ji teigė, kad jai „padarė didelį įspūdį“ neseniai Tbilisyje vykę proeuropietiški mitingai, „kuriuose moterys ir vyrai mojavo Europos vėliavomis“.
Jaunimo inicijuoti protestai kilo po to, kai parlamentas iš pradžių pritarė įstatymo projektui dėl „užsienio agentų“, panašiam į Rusijos teisės aktus, naudojamus disidentams slopinti. Vėliau projekto buvo atsisakyta dėl spaudimo, kurį sukėlė protestai, per kuriuos policija miniai išsklaidyti naudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.
Įstatymo projektas sulaukė griežto tarptautinio pasmerkimo ir vis garsesnės kritikos iš žmogaus teisių gynimo grupių bei Vakarų šalių sostinių dėl Sakartvelo demokratijos padėties pastaraisiais metais.
Siekis tapti ES nare yra įtvirtintas Sakartvelo konstitucijoje ir, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, jam pritaria mažiausiai 80 proc. šalies gyventojų.
