B.Obama pasveikino Ukrainos laikinąjį premjerą Arsenijų Jaceniuką, atvykusį į Baltuosius rūmus, o abu lyderiai griežtai perspėjo Rusiją, kad Ukraina neišsižadės savo suverenumo.
Amerikos lyderis pakartojo, kad Maskvai teks sumokėti neįvardytą „kainą“, jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatsitrauks, taip pat pasmerkė pastangas surengti „neapgalvotą“ referendumą Kryme.
„Įmanomas kitas kelias, ir tikimės, kad prezidentas Putinas nori pasirinkti tą kelią“, – B.Obama sakė žurnalistams Baltuosiuose rūmuose, sėdėdamas šalia A.Jaceniuko po jųdviejų derybų Ovaliniame kabinete.
„Bet jeigu jis to nepadarys, esu labai įsitikinęs, kad tarptautinė bendruomenė tvirtai palaikys Ukrainos vyriausybę“, – pridūrė jis.
Po virtinės susitikimų Vašingtone A.Jaceniukas ketvirtadienį išvyks į Niujorką derybų Jungtinėse Tautose (JT).
Tuo tarpu separatistiškai nusiteikę Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio lyderiai, remiami V.Putino, planuoja ateinantį sekmadienį surengti referendumą dėl atsiskyrimo nuo Kijevo ir prisijungimo prie Rusijos.
Rusijos kariai, kuriems padeda prorusiški vietos „savigynos daliniai“ perėmė kontrolę tame regione chaotiškomis paskutiniosiomis praeito mėnesio dienomis, kai Kremliui prijaučiantis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius buvo nuverstas po tris mėnesius trukusių protestų Kijevo gatvėse.
B. Obama: stovėsime su Ukraina
B.Obama išreiškė viltį, kad šią krizę įmanoma išspręsti diplomatija, tačiau Ukraina ir Vakarų šalys nepripažįsta referendumo, o Maskva nepripažįsta Kijevo vyriausybės.
Atrodė, kad JAV lyderis laikosi pozicijos, jog Krymo ateitis nėra griežtai apibrėžta, tačiau bet koks to regiono statuso pakeitimas turėtų būti atliekamas pagal Ukrainos konstitucijos numatytą procesą po artėjančių pirmalaikių rinkimų.
„Egzistuoja konstitucinis procesas ir įvairūs rinkimai, kuriuos jie gali surengti; iš tiesų (tai) ilgainiui gali atvesti prie įvairių susitarimų su Krymo regionu, tačiau tai negali būti atliekama, kai į tave nukreiptas šautuvo vamzdis“, – aiškino B.Obama.
Jis taip pat pakartojo griežtą Vašingtono nepritarimą Rusijos pajėgų veiksmams.
„Labai aiškiai pareiškėme, kad laikome Rusijos įsibrovimą į Krymą už jų bazių ribų tarptautinės teisės pažeidimu, – pabrėžė B.Obama. – Ir mes buvome nusistatę labai tvirtai, sakydami, kad stovėsime su Ukraina ir Ukrainos žmonėmis, užtikrindami, kad būtų palaikomas teritorinis vientisumas ir suverenumas.“
A.Jaceniukas pareiškė esantis „pasiruošęs ir atviras“ deryboms su Rusija, tačiau perspėjo: „Norime labai aiškiai pasakyti, kad Ukraina yra ir bus Vakarų pasaulio dalis.“
Per savo vizitą Vašingtone A.Jaceniukas taip pat planuoja tartis dėl 35 mlrd. dolerių pagalbos paketo, kuris, kaip jis teigia, reikalingas Ukrainos ekonomikai atitraukti nuo bankroto ribos.
Jis susitiko su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) generaline direktore Christine Lagarde, kuri sakė, kad jų derybos buvo „vaisingos“.
A.Jaceniukas taip pat susitiko su Pasaulio banko pareigūnais ir JAV įstatymų leidėjais, mėgindamas įtikinti, kad pastangos apginti Ukraina prilygsta pastangos apginti pasaulio tvarką.
„Jeigu Rusija žengs toliau, tai visiškai pakirs pasaulinį saugumą“, – pažymėjo jis.
Ukraina paskelbė nepripažinsianti referendumo Kryme, o Kijevo poziciją tvirtai palaiko JAV ir Europos Sąjunga (ES). Tačiau Kijevo vyriausybė pripažįsta, kad būtų bejėgė imtis karinių priemonių.
V.Putino diplomatinė izoliacija padidėjo, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalys paragino Rusiją „nebesistengti pakeisti Krymo statusą kitaip negu numato Ukrainos įstatymai ir pažeidžiant tarptautinę teisę“.
ES užsienio reikalų ministrai ateinantį pirmadienį vyksiančiame susitikime svarstys potencialias sankcijas aukštiems Rusijos pareigūnams.
Europos lyderiai susitiks kovo 20–21 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime, kuriame, kaip sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, bus pasirašytas istorinė ES ir Ukrainos asociacijos sutartis.
Viešėdamas Vašingtone, A.Jaceniukas patvirtino, kad Ukraina tikisi greitai pasirašyti tą sutartį – galbūt jau ateinančią savaitę.
Būtent V.Janukovyčiaus atsisakymas pasirašyti tą sutartį praeitą lapkritį, kai buvęs Ukrainos lyderis pasirinko glaudesnius ekonominius ir politinius ryšius su Maskva, įžiebė audringus protestus, vėliau pareikalavusius žmonių gyvybių ir nutraukusius jo valdymą.