B. Nemcovas: jei V. Putinui neduosi į snukį, jis ir toliau elgsis kaip chamas

Vienas iš Rusijos opozicijos lyderių ir didžiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas Borisas Nemcovas mano, jog Lietuvai nevertėtų baimintis Krymo scenarijaus pasikartojimo savo teritorijoje.

Per interviu pagrindiniam naujienų portalui DELFI B. Nemcovas pabrėžė, jog Gruzija ir Ukraina skiriasi nuo Lietuvos, Latvijos ir Estijos, nes Gruzija ir Ukraina nėra NATO narės, o Lietuvos užpuolimas prilygtų JAV užpuolimui.

„Nemanau, kad jį (Vladimirą Putiną – DELFI) apėmusi tokia beprotybė, jog jis paskelbtų karą JAV. Tačiau galbūt aš pernelyg optimistiškai vertinu jo sveikatos būklę“, - svarstė B. Nemcovas, kuris kadaise stovėjo prie Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ vairo.

B. Nemcovas kaip įprastai pažėrė kritikos V. Putinui, taip pat įvertino būsimas Rusijos ir Vakarų santykių perspektyvas, galimas Krymo prijungimo prie Rusijos pasekmes, Lietuvos vaidmenį konflikto tarp Vakarų ir Rusijos fone bei Europos Sąjungos (ES) galimybes atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos tiekiamų gamtinių dujų.

– Po įvykių Ukrainoje santykiai tarp ES ir Rusijos, Rusijos ir Vakarų pakrypo į vertybinę pusę, ankščiau jų pagrindą sudarė pragmatizmas. Kaip manote, kuo šie santykiai remsis ir kaip jie bus plėtojami toliau?

– Manau, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Europos Sąjungos (ES) santykiai įšaldyti. Nėra jokios tikimybės, kad santykiai bus plėtojami. V. Putinas žvelgia į ES su panieka, o ES stipriai priklausoma nuo Rusijos, ji yra labai silpna, jai trūksta ryžtingumo. V. Putinas mano, kad yra pasaulio bamba bei viso pasaulio šeimininkas ir toks požiūris nėra būdingas psichiškai sveikam asmeniui. Jis mano, kad gali diktuoti savo sąlygas ES ir visam pasauliui.

V. Putinas yra visiškai neadekvatus ir geležinė uždanga jo negąsdina. Jis linkęs mėginti atkurti TSRS, tačiau ne komunizmo, o teritorijų kontroliavimo prasme, todėl ketina daryti viską, kad tik šis tikslas būtų pasiektas.

Rusija gali pasigirti didele ekonomine nepriklausomybe nuo likusio pasaulio, tačiau ši šalis yra stipriai atsilikusi technologijų prasme, o situacija Rusijos valstybinėse institucijose apverktina: teismai neveiksnūs, korupcija veši, teisėsaugos institucijos nusilpusios.

Vienintelė galimybė V. Putinui – tai suartėjimas su Kinija. Jo pasirinktas politinis vektorius yra ne tik netinkamas, tačiau taip pat dar ir beprotiškas. Rusija niekada nebuvo labai artima su Kinija, todėl šis pasirinkimas sunaikintų Rusiją visiškai, nes Kinija vertina Rusiją kaip žaliavų tiekėją, kuri yra labai silpna ir priklausoma. Kinai pirks iš rusų pigią naftą ir dujas. Maža to, Kinija turi teritorinių pretenzijų dėl Sibiro ir Tolimųjų Rytų, šios pretenzijos tikrai rimtos. V. Putinas mėgino susitarti su Kinija – jis net atidavė Kinijai dalį teritorijos (dalį salų, esančių ties Usūrio ir Amūro santaka - DELFI), tačiau jis nesuvokia problemų masto arba paprasčiausiai atsisako tai suvokti. Jis mano, jog didžiausi Rusijos priešai – tai ES ir JAV, todėl ketina elgtis agresyviai jų atžvilgiu. Manau, Rusijos gyventojams tai patiks tol, kol paaiškės, jog už visą šią beprotybę teks sumokėti. Kai tik rusai supras, kad mokėti teks iš savo kišenės, tai jiems visiškai nebepatiks.

– Ir kada tai turėtų paaiškėti?

– Manau, kad tai paaiškės per artimiausius dvejus ar trejus metus. Akivaizdu, kad kapitalo nutekėjimas sudaro 10 mlrd. JAV dolerių per ketvirtį (apie 25 mlrd. litų). Ekonomikos augimą pakeis nuosmukis, nedarbo rodikliai ir kainos augs, atlyginimų mokėjimas bus sutrikdytas. Kai rusai suvoks, jog už šią imperialistinę beprotybę ir geležinę uždangą reikia mokėti, jie ims piktintis. Kol kas jiems atrodo, kad visa tai apmoka kažkas kitas, būtent todėl V. Putinas gali pasigirti didžiuliu gyventojų palaikymu.

– Pabendravus su skirtingo amžiaus ir išsilavinimo rusais, susidaro įspūdis, kad V. Putino politika visus tenkina. Kaip taip gavosi, kad net inteligentija mano, jog viskas sąžininga?

– Visų pirma, ne visi inteligentiški rusai, prie kurių priskiriu ir save, mano būtent taip. Antra, žmonių sąmonė užnuodyta V. Putino skleidžiama propaganda, kuri veikia ne ką prasčiau nei Hitlerio skleistas melas. Nemanau, kad jis prilygsta Hitleriui, tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad V. Putinas naudoja Hitlerio terminologiją, pavyzdžiui, kalbėdamas jis vartoja terminus iš žymiojo Hitlerio veikalo „Mein Kampf “ – „nacionališdavikai“ ir „supuvę Vakarai“. Tai fašistiniai ir nacistiniai terminai.

Manau, kad Vakarai atlaikys geležinę uždangą, tačiau ar ją atlaikys Rusija – į šį klausimą kol kas negaliu atsakyti.

– Vadinasi, Rusija dėl susiklosčiusios situacijos pralaimės daugiau nei Vakarai?

– Tai nėra sudėtinga įvertinti. Rusijos BVP – 2,5 trln. JAV dolerių (6,27 trln. litų), o ES BVP – 16 – 17 trln. JAV dolerių (apie 40–42 trln. litų), todėl galima drąsiai teigti, jog ES yra septynis kartus stipresnė nei Rusija.

– Norite pasakyti, kad ES už Rusiją stipresnė ekonomine prasme?

– Taip, ekonomine. Puikiai žinome, kad ES labai glaudžiai bendradarbiauja su JAV santykių su Rusija krizės klausimais. JAV BVP – 16 trln. JAV dolerių (apie 40 trln. litų). Bendras JAV ir ES potencialas apie vienuolika kartų didesnis nei Rusijos potencialas. Tai reiškia, jog strategine prasme Rusija neturi jokių šansų nei trumpalaikėje, nei ilgalaikėje perspektyvoje. Rusija šią kovą pralaimės, tai tik laiko klausimas. Taip pat tai ir valios klausimas, kurios ES ir JAV neturi, tačiau vis dėlto verta pastebėti, kad pastaruoju metu situacija keičiasi.

Europiečiai vadovaujasi tam tikromis vertybėmis, tačiau jie tuo pačiu nenusiteikę jokioms aukoms. Jei pažiūrėtume į pagrindinę Europos šalį – Vokietiją, tai pamatytume, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel labai gerai supranta, kad V. Putinas nepultų Vokietijos, tačiau pultų Lenkiją, Čekiją, Baltijos šalis. Ir tai keltų grėsmę pačiai Vokietijai. Tačiau iš kitos pusės, ta pati A. Merkel mano, kad Vokietijos verslui tai kelia tam tikrų nepatogumų, todėl ji elgiasi labai atsargiai. Tačiau vieno paprasto dalyko ji tikrai nesupranta: V. Putino mentalitetas – tai bandito mentalitetas, jis yra kriminalinis nusikaltėlis, todėl jei jam neduosi į snukį, jis ir toliau elgsis kaip chamas.

– Kam Rusijai buvo reikalingas Krymas? Kuo šis regionas naudingas ir kiek pinigų reikės jo išlaikymui?

– Socialiniame tinklapyje „Facebook“ aš paklausiau imperialistų, ar jie gali man atsakyti, kam jiems reikalingas Krymas. Be Tarybų Sąjungos ir istorinio teisingumo atstatymo, ar yra dar kokios nors konkretesnės priežastys? Ar dėl Krymo prijungimo prie Rusijos bus geriau rusams, gyvenantiems Maskvoje, Sankt Peterburge ar Žemutiniame Novgorode? Nė vienas iš didžiausių imperialistų, isteriškai rėkiančių apie penktąją koloną bei V. Putino didybę, nė karto nėra pasakęs nieko įtikinamo.

Žinau, kad Rusijai Krymas kelia vien tik problemas. Pagrindinė problema – augančios kainos, antroji problema – augantis nedarbas, trečioji problema – rublio devalvacija, ketvirtoji problema – didžiulės išlaidos, kurių prireiks Krymui. Rusijai Krymas kainuos tiek pat, kiek kainavo Sočio olimpinės žaidynės, t.y. apie 60 mlrd. JAV dolerių (daugiau nei 151 mlrd. litų). Krymas – tai pakankamai neišvystyta teritorija, kurios išlaikymui teks išleisti du kartus daugiau lėšų nei Čečėnijai. Didelė Rusijos gyventojų dalis piktinasi, jog laikas nustoti maitinti Kaukazą, taigi jiems reikėtų suvokti, kad Krymas – tai lyg dvi Čečėnijos.

– Kam apskritai reikėjo užvirti visą šitą košę su Krymu? Juk Kremliuje turbūt yra žmonių, kurie turėjo numatyti galimas pasekmes bei išmintingai įvertinti, kokia bus pasaulio reakcija į Rusijos veiksmus?

– Per keturiolika V. Putino vadovavimo Rusijai metų protingų žmonių jo aplinkoje lieka vis mažiau, tiksliau pasakius, aplink jį – intelektualinė dykynė. V. Putinas visada vertino ištikimybę, o ne protą, lojalumą, o ne profesionalumą. Todėl aplink jį iš esmės nėra išmintingų žmonių. Ko jis galėjo tikėtis? Matyt, V. Putinas dėjo viltis į Vakarų silpnumą, egoizmą, energetinę priklausomybę, neryžtingumą. Iš dalies jo paskaičiavimai pasiteisino, tačiau tikrai ne 100 proc.

– Jūsų manymu, europiečiai gali sau leisti atsisakyti V. Putino teikiamų paslaugų energetikos srityje?

– Tai laiko klausimas. Esu visiškai įsitikinęs, kad europiečiai suinteresuoti mažinti priklausomybę nuo V. Putino, nes jis vertinamas kaip neprognozuojamas, agresyvus ir neadekvatus asmuo. Ramiai Europai turėti tokį partnerį yra labai pavojinga, todėl ji darys viską, ką gali, tam, kad sumažintų energetinę priklausomybę, tačiau kaip žmogus, kuris valdė „Gazprom“, galiu pasakyti, jog turbūt nieko reikšmingo bet kuriuo atveju neįvyks: gali įvykti gamtinių dujų rinkos demonopolizacija, galbūt amerikiečiai pradės prekiauti suskystintomis dujomis ES, tačiau tam prireiks vienerių ar dvejų metų. ES vienareikšmiškai to sieks.

– Lietuva ir Lietuvos politikai aršiai kritikuoja Rusijos vykdomą politiką Ukrainoje. Kaip manote, ar Rusija galėtų dėl to Lietuvos atžvilgiu imtis kokių nors veiksmų?

– Lietuva gana stipriai priklausoma nuo iš Rusijos tiekiamų gamtinių dujų, o tai reiškia, kad V. Putinas gali daryti spaudimą Lietuvai, tačiau, mano manymu, šis svertas gana ribotas. Juo labiau, kad Rusijos dujos ir taip nėra labai geidžiamos, todėl V. Putinas savanoriškai neatsisakys tiekti dujas. Dujų kainos irgi nekels, nes, pavyzdžiui, Lietuvai ji ir taip yra gana aukšta.

Lietuva dujas iš Rusijos perka jau ilgą laiką, todėl toks V. Putino sprendimas tik dar labiau pastūmėtų Lietuvą suskystintų dujų link. Nemanau, kad jis turi kokių nors reikšmingų svertų, kuriuos galėtų panaudoti. V. Putinas jau ir taip pelnytai užsitarnavo bepročio įvaizdį, jei jis dar ir Lietuvos atžvilgiu ims elgtis kaip beprotis, tada, tiesą pasakius, nežinau, kas jam galėtų padėti.

Nemanau, kad V. Putinas puoselėja taurius jausmus Lietuvai, greičiau, atvirkščiai. Tačiau esu linkęs manyti, jog jis nevertina Lietuvos kaip svarbios žaidėjos, todėl kažin ar gali būti imtasi rimtų priemonių šios valstybės atžvilgiu. V. Putinui svarbiausia susitarti su Prancūzija ir Vokietija.

– Istoriškai Lietuva glaudžiai susijusi su Rusija, todėl logiška, kad ji negali likti abejinga tam, kas vyksta kaimyninėse valstybėse. Manote, kad Lietuvos nuogąstavimams nėra pagrindo?

– Manau, kad Lietuva privalo ginti savo istorinį pasirinkimą ES naudai – būtų keista, jei ji to nedarytų. Nemanau, kad egzistuoja Lietuvos okupavimo pavojus, Lietuva – NATO narė, tačiau egzistuoja istorinė atmintis, kuri vis dar gyva. Kalbu apie Molotovo–Ribentropo paktą, kuris gyvas ne tik pagyvenusių asmenų, bet ir jaunų žmonių atmintyje. Todėl, be jokios abejonės, Baltijos šalys turi laikytis konkrečios pozicijos, kuri, mano manymu, turėtų būti tokia: „Mes padarėme istorinį pasirinkimą, jo neatsisakysime ir jį ginsime“.

– Ar Baltijos valstybėms vertėtų nerimauti, jog jų teritorijoje gyvena nemažai rusų? Ar egzistuoja Krymo scenarijaus pasikartojimo tikimybė?

– Gruzija ir Ukraina skiriasi nuo Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Gruzija ir Ukraina nėra NATO narės. Tuo tarpu užpuolusi Lietuvą, Rusija užpultų ir JAV. Nemanau, kad V. Putiną apėmusi tokia manija, jog jis paskelbtų karą JAV. Tačiau galbūt aš pernelyg optimistiškai vertinu jo sveikatos būklę.

– Galbūt Jums yra žinomi Rusijos vadžios mėginimai daryti įtaką Lietuvos vidaus politikai? Neseniai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Darbo partija susijusi su Kremliumi.

– Ne, aš taip nemanau. Apie tai buvo kalbėta jau anksčiau. Kur šiuo metu yra šios partijos lyderis Viktoras Uspaskichas? Kalėjime?

– Ne, jo teismas vis dar tebesitęsia.

– Aš manau, kad Kremlius, be jokios abejonės, nori daryti įtaką, tačiau jūs V. Putino įtaką Lietuvos vidaus politikai stipriai pervertinate. Lietuvoje yra politinių grupių, kurios yra lojalesnės nei kitos. Konservatoriai yra mažiau lojalūs, tuo tarpu socialdemokratai – labiau, tačiau, mano manymu, tiek vieni, tiek ir kiti pasisako už Lietuvos suverenitetą bei europietiškąjį pasirinkimą. Net ir vargšas V. Uspaskichas nereiškia abejonių dėl Lietuvos pasirinkimo, bent aš nesu to girdėjęs. Manau, kad bet kokie didžiosios kaimynės veiksmai gali daryti neigiamą įtaką Lietuvai, nes tai nedidelė valstybė, turinti didelių ekonominių problemų. Tačiau nemanau, kad Lietuva yra šiuo metu atsidūrusi V. Putino akiratyje. Jis suvokia, kad kitur yra didesnių problemų, o Lietuvą jis vertina kaip JAV koloniją, todėl nemano, jog ši šalis turi savarankiškų galių.