Negalutinai duomenys, gauti suskaičiavus balsus 87 proc. rinkimų apylinkių, rodo, kad I. Alijevo partija „Yeni Azerbaycan“ („Naujasis Azerbaidžanas“) 125 vietų parlamente užsitikrino 65 vietas, pranešė Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Mazahiras Panahovas (Mazachiras Panachovas).
Rinkimai vyko pagal paprastosios daugumos (mažoritarinę) rinkimų sistemą.
„Yeni Azerbaycan“, nesusidurianti su rimtesniu varžomos opozicijos pasipriešinimu, žadėjo, kad sekmadienio rinkimai bus demokratiški. Tačiau opozicija apkaltino vyriausybę apribojus jos galimybes vykdyti rinkimų kampaniją, o kelios partijos apskritai nusprendė boikotuoti balsavimą.
„Šie rinkimai visiškai falsifikuoti“, – naujienų agentūrai AFP pasibaigus balsavimui sakė opozicijos lyderis Arifas Gadjily (Arifas Gadžilis).
Jis tvirtino, kad per rinkimus buvo masiškai klastojami biuleteniai ir balsuojama po kelis kartus.
I. Alijevo partija kontroliuoja rinkimų komisijas, be to, visi šios naftos turtingos šalies televizijos kanalai atsisakė skirti eterio laiko opozicijos atstovams.
Šioje Kaspijos jūros valstybėje pagrindinė valdžia sutelkta prezidento rankose, o parlamento vaidmuo yra ribotas.
Nė vieni rinkimai Azerbaidžane nuo I. Alijevo atėjimo į valdžią tarptautinių stebėtojų nebuvo pripažinti laisvais ir sąžiningais.
I. Aliyevas perėmė valdžią 2003 metais, mirus jo tėvui Heydarui Aliyevui (Heidarui Alijevui) – buvusiam Sovietų Sąjungos KGB karininkui ir komunistinių laikų lyderiui, kuris nuo 1993-iųjų geležiniu kumščiu valdė nepriklausomu tapusį Azerbaidžaną.
Valdant Aliyevų dinastijai Baku sulaukė griežtos tarptautinės bendruomenės kritikos dėl politinių oponentų persekiojimo ir siekio nutildyti opozicinę žiniasklaidą.
Sekmadienio rinkimus stebėjo tarptautiniai stebėtojai iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos.