Baku ir Jerevanas du kartus kovojo dėl Azerbaidžano armėnų apgyvento Karabacho regiono kontrolės – pirmą kartą baigiantis sovietmečiui, o antrą kartą 2020 m., kol 2023 m. rugsėjį Azerbaidžanas per 24 valandų puolimą užėmė visą teritoriją.
Abi šalys ne kartą yra teigusios, kad visapusiškas taikos susitarimas, kuriuo būtų nutraukta ilgametė nesantaika, yra ranka pasiekiamas, tačiau derybose vis nepavykdavo rasti kompromiso.
„Derybų procesas dėl taikos sutarties su Armėnija teksto baigtas, – žurnalistams pranešė Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Džeihunas Bairamovas. – Armėnija priėmė Azerbaidžano pasiūlymus dėl dviejų anksčiau ginčytų taikos sutarties straipsnių.“
Sausio pabaigoje Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas teigė, kad iš 17 taikos sutarties teksto punktų beliko susitarti dėl dviejų.
Trečiadienį Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas savo kalboje parlamente taip pat pareiškė, kad du punktai dar likę neišspręsti.
Ketvirtadienį Jerevanas ne iš karto sureagavo į Baku teiginius apie sutarties projektą. Užsienio reikalų ministerija AFP sakė, kad pareiškimas bus pateiktas vėliau.
Dž. Bairamovas taip pat pažymėjo, kad „iš Armėnijos laukiama konstitucinių pataisų“, pakartodamas Baku reikalavimą išbraukti iš Armėnijos konstitucijos nuorodą į nepriklausomybės deklaraciją, kurioje reiškiamos armėnų teritorinės pretenzijos į Karabachą.
Beveik visi etniniai armėnai – daugiau kaip 100 000 žmonių – pabėgo iš Karabacho po to, kai jį perėmė Baku.
Pirmuoju svarbiu žingsniu santykių normalizavimo link Jerevanas pripažino Baku suverenitetą Karabache po tris dešimtmečius trukusio armėnų separatistų valdymo.
Be to, pernai N. Pašinianas grąžino Azerbaidžanui keturių pasienio kaimų, kuriuos Armėnija buvo užėmusi prieš kelis dešimtmečius, kontrolę.
Įvairiu metu atlikti tarpininko vaidmenį Azerbaidžano ir Armėnijos konflikte bandė Rusija, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga.