„Žmonės balsavo laisvai. Rezultatai yra aiškūs bei įtikinami ir suteikia tvirtą legitimumą būsimai vyriausybei, Bolivijos institucijoms ir rinkimų procesui“, – paskelbė Amerikos valstybių organizacijos (AVO) stebėtojų misijos vadovas Manuelis Gonzalezas, socialiniame tinkle „Twitter“ pristatydamas preliminarią ataskaitą apie sekmadienį vykusius rinkimus.
Duomenys, gauti suskaičiavus balsus daugiau nei 90-yje proc. balsavimo apylinkių, rodo, kad 57 metų ekonomistas L. Arce iš Judėjimo už socializmą (MAS) surinko 54,51 proc. balsų – gerokai daugiau nei reikia pergalei jau pirmajame rinkimų ture.
Centristinių pažiūrų buvęs prezidentas Carlosas Mesa gavo 29,21 proc., o dešiniojo sparno kandidatas Luisas Fernando Camacho – 14,9 procento.
AVO išvados smarkiai skiriasi nuo ataskaitos apie 2019 metų rinkimus, kuriuose buvęs L. Arce bosas Evo Moralesas užsitikrino nekonstitucinę ketvirtą kadenciją prezidento poste. Tie rinkimai šalyje išprovokavo ne vieną savaitę vykusius didžiulio masto protestus, per kuriuos žuvo 36 žmonės ir dar apie 800 buvo sužeisti.
AVO stebėtojai aptiko aiškių sukčiavimo įrodymų per 2019-ųjų rinkimus.
„Dėl audito ataskaitos, parengtos po pernai vykusių rinkimų, šiandien šalis turi nepriklausomas rinkimų institucijas ir surengė teisingesnius ir skaidresnius rinkimus“, – sakė buvęs Kosta Rikos užsienio reikalų ministras M. Gonzalezas.
Vis dėlto šimtai boliviečių išėjo į gatves dešiniųjų bastionu laikomame Santa Kruze ir Kočabamboje protestuoti prieš L. Arce pergalę, tvirtindami, kad rinkimų rezultatai suklastoti.
Neskaitant AVO išvadų, sekmadienio balsavimo rezultatai atitinka dviejų privačių sociologinių tyrimų bendrovių rinkimų dienos vakarą paskelbtas prognozes.
Europos Sąjunga ir JAV įsikūręs Carterio centras taip pat buvo atsiuntę savo stebėtojų.
Bolivijos konstitucija numato, kad kandidatas, surinkęs absoliučią daugumą arba bent 40 proc. balsų ir 10 proc. punktų lenkiantis savo artimiausią varžovą, skelbiamas nugalėtoju jau pirmajame rinkimų ture. Kitu atveju turi būti organizuojamas antrasis turas.
Dėl koronaviruso pandemijos dukart atidėti rinkimai buvo pirmieji per pastaruosius 20 metų, kuomet nedalyvavo E. Moralesas – pirmasis indėnų kilmės šalies lyderis.
Po 2019-ųjų protestų E. Moralesas atsistatydino ir paliko šalį.
Buvo sudaryta laikina administracija, vadovaujama dešiniojo sparno senatorės Jeanine Anez. Praeitą mėnesį ji pasitraukė iš rinkimų kampanijos, sulaukusi griežtos kritikos dėl savo veiksmų kovojant su koronaviruso pandemija.