Dienraštyje „Die Welt“ jis neseniai dalinosi kritinėmis įžvalgomis, užgriebdamas ir Europos Sąjungos politiką. Europos Parlamento paskelbta klimato nepaprastoji padėtis jam kaip teisininkui kelia rimtų abejonių.

Būdama ekonomiškai stipriausia Europos valstybė, Vokietija drauge yra svarbus Bendrijos stabilumo veiksnys, o problemiški Vokietijos vadovų sprendimai neigiamai atsiliepia ir visos ES sanglaudai, – yra ne kartą pabrėžęs juristas, knygos „Svyruojantys Vakarai“ autorius U. Di Fabio.

Deja, tik 57 proc. Vokietijos piliečių laiko Vokietiją stabilia šalimi, kaip praėjusių metų lapkritį atskleidė Allensbacho viešosios nuomonės tyrimų instituto vykdyta apklausa. 2015 m. taip manė 80 proc. apklaustųjų. Kas darosi su šia ilgą laiką stabilia laikyta Europos valstybe?

„Visuomenė, kaip matyti, lengviau pasiduoda nuotaikoms ir tampa nenuspėjama. Tradicinės partijos praranda savo charakterį. O šalia viso to – geopolitiniai pokyčiai bei bauginantis klausimas, ar šalis kartais nepervertina savo jėgų“, – atsargiai formulavo U. Di Fabio 2018 metais, atkreipdamas dėmesį į kanclerės Angelos Merkel migracijos politikos pasekmes šalies visuomenei. Jis, beje, buvo vienas pirmųjų autoritetingų šios politikos kritikų.

Udo Di Fabio

Dalykišką požiūrį pakeitė moralinis svaigulys

Praėjusių metų gale atsakydamas į dienraščio „Die Welt“ klausimą, ar visos dabartinės šalies problemos nesietinos su 2015 metų pabėgėlių krize bei sunkiu migracijos ir integracijos valdymu, teisės profesorius nebuvo linkęs visko suvesti į vieną priežastį.

Vis dėlto aišku: tąkart vyriausybės padarytos klaidos „pagilino jau ryškėjusį visuomenės susiskaldymą“. O šis sietinas su „atviros visuomenės koncepcijos krize“, kokią matome ir kitose sėkmingose demokratijose: Anglijoje, Prancūzijoje ar JAV.

„Kas nori išlaikyti atvirą visuomenę, tas privalo rimtai žiūrėti į priekaištus dėl kontrolės praradimo, – tai nėra populizmo vaikymasis“, – aiškino U. Di Fabio.

Deja, pasak juristo, „Vokietijai sunkiai sekasi tai daryti, nes žiniasklaidos vykdoma moralinė eskalacija išstūmė ankstesnį pragmatinį požiūrį bei veikimo būdą“. Gyvą diskusiją su plačiu nuomonių spektru bei argumentais pakeitė konfrontacija pagal „mechanizmą draugas-priešas“, – apgailestavo U. Di Fabio sausio mėnesį, kalbėdamas apie pokyčius Vakarų demokratijose.

Prarastas saugumo ir tvarkos šalyje jausmas

Racionalaus, blaivaus tono jis ypač pasigenda diskusijose migracijos klausimais. „Kas kritikavo migracijos krizės metu prarastą kontrolę, tas greit pasijusdavo ištremtas į blogio karalystę kaip nemoralus, nekrikščioniškas, – net ir tuo atveju, jei buvo pasirengęs padėti karo pabėgėliams“, – pastebėjo jis.

Tad ar reikia stebėtis, jei „dalis visuomenės vidurio nutilo, o jos pakraščiuose susiformavo tūžmasties burbulai, dauginantys balsų populistams ar netgi pavojingai rezonuojantys ekstremalioje dešinėje“?

Deja, migracijos krizės kulminacijoje vyriausybė nepaisė rimtų teisininkų išsakytų perspėjimų, o „piliečiams susidarė įspūdis, kad teisė nebėra tinkamas instrumentas saugumui ir tvarkai šalyje garantuoti“, – tematizavo prastėjančią teisėtvarkos situaciją „Die Welt“.

Žinoma, dramatizuoti nereikia. „Pasižvalgę po pasaulį, matysime, kad Vokietija yra stabili konstitucinė valstybė. Tačiau šen bei ten esama nepageidaujamų pokyčių, pašlyja tvarka ar pasiduodama aplaidumui. Norint ir toliau gyventi pasauliui atviroje, judrioje ir laisvoje visuomenėje, teks daugiau investuoti į teisinę valstybę bei viešąją tvarką“, – pastebi U. Di Fabio.

Kaip tvarkos erozijos pavyzdį teisininkas pamini šalyje dažnėjančius užsipuolimus prieš policiją, ugniagesius, pagalbos tarnybas – įstatymai ir teismai privalėtų geriau apsaugoti šiuos visuomenei tarnaujančius žmones nuo įžeidimų bei atakų.

Naujos nusikalstamumo formos plinta kaip lėtai veikiantys nuodai

U. Di Fabio pritarė dienraščiui „Die Welt“, kad šalyje radosi naujos nusikalstamumo formos, plintančios „kaip lėtai veikiantys nuodai“: klanų nusikalstamumas, pavojingos autolenktynės gatvėse, smurtas viešojoje erdvėje, dešiniųjų ekstremistų įvykdytos žmogžudystės.

„Į smurtą viešojoje erdvėje bei provokuojantį taisyklių pažeidinėjimą būtina veiksmingai atsakyti. Liberali demokratija turėtų sparčiau mokytis spręsti naujus iššūkius, kol šio klausimo dar nesiėmė radikalios bei autoritarinės jėgos“, – sakė U. Di Fabio.

Be to, daugėja nusikaltimų prieš moteris (nužudymai dėl garbės, grupiniai prievartavimai, santykių nusikaltimai, seksualinis priekabiavimas), viešumon iškyla sukrečiantys vaikų seksualinio išnaudojimo bei pornografijos atvejai, – pašnekovui priminė „Die Welt“.

Atsakydamas U. Di Fabio pastebėjo, kad „ir vėl iškilo pavojus sunkiai pasiektiems civilizacijos standartams, pavyzdžiui, lyčių lygybei, kai visiškai kitokios subkultūros – priešiškos moterims, homofobiškos, antisemitinės – ima plisti mūsų viešojo diskurso paviršiuje, pavyzdžiui, reperių aplinkoje ar rizikos mokyklose.“

Civilizacinė pažanga nėra gamtos dėsnis

Būgštavimus dėl nykstančio saugumo viešojoje erdvėje mėginama raminti statistika, pagal kurią nusikalstamumas šalyje mažėja. Teigiama, jog išaugusios grėsmės jausmas tėra grynai subjektyvus.

Kaip paaiškinti tokias priešingas pozicijas?

Labai galimas daiktas, kad „kai kurie viešosios informacijos platintojai, kritikuojantys žmones dėl „netikrų“ baimių, patys ilgą laiką nėra naktį važiavę didmiesčio metro, – pastebi U. Di Fabio. – Tikėjimas civilizacine pažanga nuteikia optimizmui, tačiau nederėtų užmiršti, kad tai nėra gamtos dėsnis. Civilizuoto padorumo sluoksnis, deja, yra plonytis, jį tenka nuolatos atnaujinti.“

Gyventojų nusiskundimai dėl „erdvių, kuriose negalioja teisė (rechtsfreie Räume)“, dėl policijos, nebepakeliančios savo naštos, yra teisėti, – pripažino juristas. Teisinė valstybė privalo tapti veiksmingesnė.

„Ne normalūs piliečiai turi jos bijoti, o tie, kurie šią tvarką niekina ir sistemingai pažeidinėja. Kai politiniais ar policijos taktikos sumetimais toleruojamos atviro nusikalstamumo zonos, iškyla teisinės valstybės nuoseklumo, piliečių lygybės prieš įstatymą problema“, – įsitikinęs jis.

„Nepaprastosios padėties“ retorika Europos Parlamente


Interviu su dienraščiu „Die Welt“ juristui užkliuvo ir klimato gelbėjimo tema, pastaraisiais metais Vokietijoje išstūmusi moraliai bei emocionaliai pakrautą pabėgėlių temą.

Ypač didelių abejonių jam kelia klimato gelbėtojų pamėgta „nepaprastosios padėties“ retorika, kurios galiausiai pasigavo ir Europos Parlamentas.

„Nepaprastosios padėties retorika norima sukurti „pagrindinį srautą“, sugestyvų efektą“, – pastebi U. Di Fabio. „Kova su globaliu atšilimu yra puikus dalykas“, tačiau nevalia pamiršti, jog nepaprastoji padėtis leidžia apeiti demokratines teises bei normaliais laikais galiojančią teisę, – pagal principą: „bėdoje įstatymas negalioja“ arba „tikslas pateisina priemones“.

„Kaip tik dėl to nederėtų su kvazireliginiu įkarščiu konstruoti alternatyvų neturinčios veikimo programos ar švaistytis kaltinimais sistemai. Politika turi subalansuoti įvairius interesus, niekada nevalia apsiriboti tik viena tema. Ilgalaikio, veiksmingo klimato politikos pokyčio reikėtų sekti pasitelkus išmintingas, rinkos ir socialiniu požiūriu teisingas koncepcijas.“

Priešingu atveju pasitikėjimas politika ir toliau smuks. „Kas nori „valdyti“ be parlamentinių diskusijų, be nepriklausomų teismų ir ignoruodamas rinkos sąlygas, tas kelia pavojų pasauliui ir sunaikins laivę“, – baigdamas perspėja U. Di Fabio.