W. Tayloras Jungtinių Valstijų interesams Ukrainoje aukščiausiu oficialiu lygiu atstovavo du kartus – tos dvi kadencijos, anot diplomato, skyrėsi kaip diena ir naktis. Jis ambasadoriumi Ukrainoje buvo 2006–2009 metais, kai prezidento pareigas šalyje užėmė Viktoras Juščenka: žvelgiant iš dabarties perspektyvos, tie metai buvo vieni geriausių per visą nepriklausomos Ukrainos istoriją.
Antrą kartą W. Tayloras į Kyjivą grįžo 2019 metais, kai Ukraina jau ne vienerius metus de facto kariavo su Rusijos Federacija, nors, be jokių abejonių, tas karas nebuvo tokio didelio masto kaip dabar. Be to, būtent per jo kadenciją įgaliotuoju Jungtinių Valstijų patikėtiniu Ukrainoje (tai aukščiausia diplomatinė tarnyba po ambasadoriaus) kilo nemenkas skandalas dėl Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo pokalbio, po kurio JAV prezidentui pradėta apkaltos procedūra. Šiame procese W. Tayloras suvaidino svarbų vaidmenį, jo parodymai pagrindė kaltinimus D. Trumpui.
Per interviu „RBK-Ukraina“ W. Tayloras, šiuo metu einantis Amerikos taikos instituto viceprezidento pareigas, kaip visada, su atsakymais buvo labai atsargus. Kyjive kaip Amerikos pelno nesiekiančios organizacijos „Renew Democracy Initiative“, padedančios Ukrainai nuo pat pirmosios Rusijos invazijos dienos, delegacijos narys besilankęs W. Tayloras įsitikinęs: šiuo metu Ukraina karą su agresoriumi laimi, bet labai daug priklausys nuo to, kaip klostysis kontrpuolimas.
– Jūsų nuomone, ar Ukraina laimi šį karą?
– Šiuo metu taip, Ukraina šį karą laimi. Rusija karą pradėjo. Putinas įsiveržė į Ukrainą. Turėjo didelių tikslų, didelių ambicijų, galvojo galįs užimti Kyjivą, bet, žinoma, to nepadarė. Taigi, patyrė nesėkmę. Tada pasakė: na, galimas dalykas, pabandysiu užimti visą Donbasą. Ir vėl patyrė nesėkmę. Nerimavo, kad sustiprės NATO arba dar labiau išsiplės. O NATO tikrai dabar ėmė ir sustiprėjo, išaugo, jau vienu nariu daugiau, greitai bus dar du. O Putinas smarkiai nualino savo ekonomiką. Smarkiai nualino savo armiją. Jis patyrė nesėkmę. Taigi, galima sakyti, kad Ukrainai pavyko Putiną sustabdyti.
– O tai reiškia, kad Ukraina tą karą ir laimės, tiesa?
– Tai reiškia, kad Ukraina šį karą laimės.
– Visi Ukrainoje kalba apie mūsų ruošimąsi kontrpuolimui arba jo eigą. Kiek Jungtinių Valstijų ir visų Vakarų palaikymas Ukrainai nulems sėkmę, kurią pasieksime šiame kontrpuolime?
– Visi girdėjome, kaip prezidentas Bidenas vėl ir vėl kartojo, kad Jungtinės Valstijos Ukrainą palaikys tiek, kiek prireiks. Aš norėčiau, kad jis pasakytų „tiek, kiek prireiks pergalei“, kad visiems pagaliau būtų aišku, kad konkrečiai palaikome būtent Ukrainos pergalę. Jeigu pergalę iškovoti padės tas kontrpuolimas, tuomet nuostabu.
– O jeigu ne?
– Kol kas nežinau. Manau, kad Ukraina tokia pat stipri, kaip ir anksčiau, o Rusija tokia pat silpna kaip ir anksčiau. Rusija šiuo metu yra pačiame žemiausiame taške, o Ukraina – aukščiausiame. Ir Ukraina gali ir toliau augti, turi tam potencialo, bet dabar jos pikas, bent jau šioje situacijoje. Todėl ir manau, kad kontrpuolimas gali baigtis sėkme, pergale. Jeigu taip ir bus, tai nuostabu. Galimas dalykas, kad po sėkmingo kontrpuolimo bus kažkokios derybos, ir Ukraina bus stipri. Net jeigu kontrpuolimas baigsis tik daline sėkme, mes ir toliau būsime su jumis. Jungtinės Valstijos su jumis. Manau, kad Europa vis dar su jumis. Ir tai truks tiek, kiek reikės pergalei.
– Paminėjote derybas. Jūsų nuomone, ar įmanomos kažkokios derybos, kol V. Putinas vis dar Kremliuje?
– Negalime to žinoti. Pamatysime, kuo baigsis šis kontrpuolimas. Jeigu jis bus labai sėkmingas, V. Putinas gali ir persigalvoti. Jis gali paprasčiausiai neturėti kito pasirinkimo, gali tekti persigalvoti ir tiek. Nemanau, kad jis dabar pasirengęs kažkokiam dialogui. Putinas tikrai nepasirengęs. Ukraina irgi nepasirengusi. Kyjivas tiki, kad kontrpuolimas gali būti sėkmingas. Manau, kad laikas deryboms ateis, bet vėliau.
– Kalbame apie mėnesius, metus?
– Viskas priklauso nuo to, kaip klostysis reikalai mūšio lauke.
– Kiek Jungtinių Valstijų parama Ukrainai priklausys nuo prezidentinės rinkimų kampanijos, kuri šiuo metu, panašu, įgauna pagreitį?
– Niekas to nežino. Per anksti apie tai kalbėti. Niekas nežino, kas bus Respublikonų kandidatas. Žinome, kokie gali būti variantai. Dar praeis metai, kol ta prezidento rinkimų kampanija startuos iš tikrųjų, tad kalbėti kol kas per anksti.
–Šį rudenį, kai, greičiausiai, bus pats tas laikas balsuoti dėl dar vieno didelio paramos Ukrainai paketo, kampanija šio proceso dar neapsunkins?
– Prezidento rinkimų kampanija tikrai ne. Didelio paramos Ukrainai paketo problema Kongrese bus biudžeto svarstymas, skolos lubos ir panašūs dalykai. Manau, kad dabar Kongrese vis dar yra didelis palaikymas, labai stipriai palaiko tiek Demokratai, tiek Respublikonai. Kol kas visas Kongresas labai palaiko paramą Ukrainai.
– Kaip jau žinome, dauguma šalių, tokių kaip Kinija, siūlo daug įvairių taikos planų ar taikos iniciatyvų. Ką jūs apie juos manote? Kodėl jie atsiranda? Ar iš viso turi kažkokią prasmę?
– Nemanau, kad ukrainiečiai kinus vertina kaip neutralius tarpininkus. Kas jau kas, bet kinai tikrai nėra neutralūs. Pas juos, kaip patys sako, „neribota partnerystė“ su Rusija. Ką jie gali padaryti, tai daryti spaudimą V. Putinui, kad jis iš Ukrainos išvestų savo pajėgas. Kinai, panašu, tiki tokiais dalykais kaip suverenumas ir teritorinis vientisumas. Jeigu taip, tai galėtų spausti V. Putiną, kad jis pasitrauktų.
– Kaip manote, ar V. Putinui daro pakankamą spaudimą?
– Manau, kad kinai V. Putinui turi didžiulę įtaką. V. Putinas turi ne tiek ir daug sąjungininkų, tad Kinija jam labai reikalinga.
– Bet kaip priversti kinus prašyti V. Putino arba tiesiog pareikalauti, kad iš Ukrainos išvestų savo pajėgas?
– Kinai žino, kad jiems rūpi dvi pačios didžiausios rinkos – tai Amerika ir Europa. Mes galime daryti įtaką Kinijai. Ir jau pasakėme, kad būtume labai laimingi, jeigu kinai suvaidintų savo vaidmenį priversdami rusus palikti Ukrainą ramybėje.
– Ko laukti iš Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo?
– Manau, kad galiausiai Ukraina prisijungs prie NATO. Ir manau, kad viršūnių susitikime Vilniuje bus Ukrainai pasiųstas labai aiškus signalas, kad Ukraina bus NATO narė.
– Vyrauja nuomonė, kad, kol nepasibaigs šis karas, Ukraina negali būti priimta į NATO. Ar sutinkate su tokia nuomone?
– Aš su tokia nuomone sutinku. Manau, kad sutinka ir pati Ukraina. Teko bendrauti su daugybe žmonių, europiečiais, amerikiečiais. Niekas nemano, kad Ukrainai dabar tinkamas laikas jungtis prie NATO, kol šalyje vyksta karas. Dabar netinkamas laikas. Tinkamas laikas bus tada, kai Ukraina laimės.
– Ar įžvelgiate kokių nors požymių, kad karas gali virsti įšaldytu konfliktu arba daliniai įšaldytu konfliktu?
– Pamatysime mūšio lauke jau šią vasarą. Pamatysime rezultatą. Šią vasarą mes įsitikinsime, ar karas įšaldytas. Nemanau, kad šiuo metu jis jau įšaldytas.
– Ar ateityje jis gali tokiu tapti?
– Kas čia žino?
– Kol kas matome, kad viską galima išspręsti tik kariniu keliu, visi tik ir kalba apie ginklus. Ar pats matote kokių nors politinių ar karinių-politinių sprendimų, kuriuos pavyktų realizuoti per ateinančius kelis mėnesius?
– Visi girdėjome, kaip Ukrainos užsienio reikalų ministras Kuleba sakė, kad yra galimybių susigrąžinti visą Ukrainos teritoriją tiek kariniu, tiek diplomatiniu keliu. Girdėjau, kaip apie tai kalbėjo ir prezidentas Zelenskis. Girdėjau, kaip Ukrainos gynybos ministras Reznikovas sakė, kad, jo, nuomone, Krymo susigrąžinimui kulkos neprireiks.
– Nebūtinai prireiks.
– Nebūtinai. Vėlgi viskas priklausys nuo to, kaip šią vasarą seksis rusams, kiek jie bus nustumti: jie gali ryžtis apie tai kalbėtis, šiuo atveju galime sulaukti sėkmės.
