Ypač nukentėjo Lenkijos pietiniai miestai. 30 km nuo Krokuvos esantys namai – visiškai apsemti. Gyventojai buvo priversti sprukti pro langus.

„Iš pat ryto vanduo pradėjo veržtis pro vėdinimo šachtą. Supratau, kad daug laiko neturiu ir pasileidau bėgti per langą“, – pasakojo viena moteris.

Kol Vokiečiai lygina potvyniui su bombardavimais per Antrąjį pasaulinį karą, lenkai kalba apie apokalipsę ir bausmes iš viršaus.

„Tai tik pradžia to, kas nutiks pasauliui ir Lenkijai. Žmonės per daug įsijautė į žemiškus malonumus, užmiršo kitus dalykus ir dėl to privalo būti nubausti. Visa tai bausmė iš viršaus. Ateis tokios baisios nelaimės, kad žmonės mirs iš baimės. Apokalipsė“, – kalbėjo vietos gyventojas.

Tuo metu gedinti Vokietija pradeda ieškoti atsakymų, kodėl šalies orų perspėjimo sistema, galėjusi išgelbėti dešimtis gyvybių, nesuveikė. Daugelis negavo perspėjimų apie namus nušlavusią stichiją.

„Nėra geriamo vandens ir elektros. Trūksta žodžių. Reikia padaryti pertrauką ir pabendrauti su žmonėmis, nes kitaip išprotėsiu“, – žurnalistams guodėsi vyras.

Vokietijos spauda teigia, kad federalinės žemės nesugebėjo atlikti pagrindinio savo darbo ir apsaugoti gyventojų. Sirenos kai kur skambėjo per tyliai.

„Nežinau, ką daryti. Auginu keturis vaikus. Tai tikra katastrofa“, – kalbėjo kitas nuo potvynių nukentėjusio Vokietijos miesto gyventojas.

Nyderlandų mieste Valkenburge nustojus lietui ir atslūgus vandeniui vietos gyventojai taip pat renka asmeninius daiktus.

„Vanduo buvo pakilęs iki pat lubų“, – prisiminė viena moteris.

Klimato ekspertai perspėja, kad tokios stichijos ateinančius dešimtmečius tik stiprės.

„Klimato kaitos padariniai matomi visur ir jie blogės tol, kol į atmosferą leisime šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Planai jau paruošti. Galbūt šio amžiaus viduryje pavyks priartėti prie nulinės taršos“, – sako Granthamo instituto klimato ekspertas Bobas Wardas.