aA
Garsioji pora atsisako karališkųjų pareigų naštos ir persikelia į Vankuverio salą. Kanadiečiams tokie įvykiai iš atokiausių atminties kertelių į dienos šviesą traukia seną klausimą: kodėl britų monarchė vis dar yra jų valstybės galva.
Princas Harry su žmona Meghan Markle
Princas Harry su žmona Meghan Markle
© Scanpix

Kai Kanados ministras pirmininkas pirmą kartą Jungtinėje Karalystėje susitiko su karaliene Elžbieta II (pradėjęs eiti Kanados vyriausybės vadovo pareigas), ji pasisveikindama jam tarė: „Malonu ir vėl jus matyti... tik kitomis aplinkybėmis“. Taip pasakyta dėl to, kad J. Trudeau jau buvo susitikęs su karaliene – tik jam tada tebuvo vieneri metukai. Į susitikimą su karaliene savo laiku jį kartu pasiėmė Kanados ministru pirmininku tapęs jo tėvas Pierre Trudeau. Abiem vyrams šis susitikimas nebuvo tiesiog pagarbos vizitas pas garbų asmenį – tai buvo susitikimas su oficialia valstybės galva, kuriai, remiantis Kanados įstatymais, privalo duoti priesaiką.

„Aš, Justinas P. J. Trudeau, prisiekiu būti ištikimas ir atsidavęs jos Didenybei Karalienei Elžbietai II, Kanados Karalienei, ir jos įpėdiniams. Tepadeda man Dievas“, 2015 metais pirmą kartą pradėdamas eiti atsakingas pareigas prisiekė J. Trudeau, praeitais metais perrinktas dar vienai kadencijai.

Kanada, nors nuo 1982 metų yra nepriklausoma valstybė visomis įmanomomis prasmėmis, išlieka konstitucinė monarchija, kuriai oficialiai vadovauja Jungtinės Karalystės karalienė. Kai Karalienės Kanadoje nėra, jos vietą užima Jungtinės Karalystės generalinė gubernatorė Otavoje Julie Payette. Nors Karalienės galios iš esmės simbolinės, Kanados monetas puošia jos atvaizdas, o Kanados piliečiai oficialiai pavaldūs būtent jai: lojalumą Elžbietai II priesaika išreiškia ne tik Kanados ministrai pirmininkai, bet ir visi iki vieno imigrantai, norintys tapti Kanados piliečiais.

Daugumai kanadiečių tokia tvarka netrukdo – vertina kaip britų imperijos laikų palikimą. Jungtinės Karalystės karališkoji šeima čia vis dar labai populiari, o J. Trudeau su jais palaiko gana šiltus santykius.

Taigi, kai Jungtinės Karalystės princas Harry su žmona Meghan Markle – Sasekso kunigaikščiai – atsisakė savo karališkųjų pareigų ir pranešė gyvensiantys Kanadoje, jie kaip ir nepersikėlė gyventi į užsienį: tiesiog į šalį, kurią bent jau oficialiai valdo jo močiutė. Ironiška tai, kad princo Harry pageidavimas atsisakyti karališkojo statuso ir su juo siejamų pareigų atgaivino labai seną diskusiją, ar Kanadai nevertėtų pagaliau atsiriboti nuo Jungtinės Karalystės sosto ir tapti visaverte respublika.

Pirmasis Kanados ir britų monarchijos konfliktas buvo susijęs su tuo, kas turėtų mokėti už rūpinimąsi Sasekso kunigaikščių saugumu.

Praeityje jų gana dažni vizitai (Meghan iki vestuvių su princu gyveno Toronte) nemažai kainavo Karalienės patikėtiniams Kanadoje. Dabar, kai Saseksai Kanadoje pasilieka ilgam – Vankuverio saloje šeima išsinuomojo prabangų namą – ta sąskaita gali išaugti iki 7,5 mln. dolerių per metus, tad nieko keisto, jog kanadiečiai tokių pinigų mokėti nenori.

Sausį Kanados mokesčių mokėtojų federacija parengė peticiją, kuria išreiškiamas prieštaravimas porai skiriamoms subsidijoms. Ją jau pasirašė per 80 tūkst. žmonių. Vasario 27 dieną Karališkoji Kanados policija, ir anksčiau besirūpinusi poros saugumu, skelbia jau artimiausiomis savaitėmis nutrauksianti sąskaitos skaičiavimą.

Prancūziškai kalbanti Kanados Kvebeko provincija, turinti ilgą separatizmo istoriją, laikoma tikru respublikos statuso šalinininkų židiniu. 2018 metų spalį Kvebeko separatistinės kairiosios pakraipos politikos jėgos „Québec Solidaire“ vietos parlamentarai viešai atsisakė duoti priesaiką Karalienei, tvirtindami, kad toks žmonių išrinktų atstovų nuolankumas monarchui yra su demokratija nieko bendro neturinti atgyvena. Kadangi nedavę priesaikos oficialiai negali imtis įstatymų leidėjų pareigų, galiausiai sutiko iš dalies nusileisti ir duoti priesaiką už uždarų durų.

„Idealiu atveju mums nebūtų tekę duoti priesaiką Karalienei, bet, jeigu nebūtume to padarę, nebūtume galėję imtis mums rinkėjų patikėtų įgaliojimų“, – teigia minėtosios partijos atstovas Kvebeko valstijos parlamente Solas Zanetti.

Politinė partija „Québec Solidaire“ šiuo metu jau turi parengusi įstatymo projektą, kuriuose siekiama panaikinti prievolę prisiekti Karalienei provincijos įstatymų leidžiamosios valdžios atstovams. Trys nuolatiniai Kanados gyventojai, šiuo metu siekiantys tapti Kanados piliečiais, taip pat kelia klausimą, ar Konstitucijos kontekste prievolė prisiekti Karalienei yra teisinga ir būtina natūralizacijos procesui. Nepaisant to, Kanados aukščiausiasis teismas tokios praktikos nepakeitė.

„Ta priesaika – pasaulietinė, tai nėra priesaika Karalienei kaip asmenybei – tai priesaika valstybės formai, kurią ta Karalienė simbolizuoja“, – teigiama teismo sprendime.

Prancūzišku paveldu ir unikaliu politikos prekės ženklu garsėjantis Kvebekas iš tikrųjų negali kalbėti apie visą šalį. Karalienė Kanadoje vis dar gana populiari, o dauguma kanadiečių pasisako prieš monarchijos uždraudimą. Tik prieš monarchiją nusiteikusieji taip pat nesėdi rankų sudėję.

Centro kairės politinės krypties „Naujosios demokratijos“ partijos, kuri šiuo metu yra ketvirta pagal dydį federaliniame parlamente, lyderis Jagmeetas Singhas taip pat pasisako už monarchijos uždraudimą. „Aš respublikonas. Galbūt tai ir skamba kiek keistai, turint omenyje, kokių konotacijų šis žodis turi Jungtinėse Valstijose, bet manau, kad mes visi turėtume būti respublikonai. Nematau jokios monarchijos prasmės ir išliekamosios vertės. Nemanau, kad ją mato ir dauguma kanadiečių“, – teigia politikas.

J. Singho spaudimas virsti respublika antrina žymiai didesnei kontraversijai dėl monarchijos kainos Kanados mokesčių mokėtojams – šiuo atveju dosnioms britų gubernatorės išlaidoms ir pensijai. Kelių pastarųjų metų skaičiai atskleidžia, kad mokesčių mokėtojams per metus monarchija atsieina beveik 50 mln. dolerių – didžioji dalis tų pinigų atitenka generalinės gubernatorės administracijai ir oficialiems Karalienės atstovams kiekvienoje provincijoje.

Monarchijos šalininkai sako, kad reali kiekvienam mokesčių mokėtojui tenkanti monarchijos išlaikymo suma per metus tesiekia 1,22 dolerio – tai maždaug vieno Kanadoje mylimo Timo Hortono puodelio kavos kaina.

„Citizens for a Canadian Republic“ vadovas Tomas Freda jau daug metų aktyviai kovoja prieš monarchiją ir labai viliasi, kad jau labai greitai ir kitos provincijos pasieks Kvebeko nepasitenkinimo lygį.

Grupė siekia, kad Kanada pakeistų Karalienę – ir jos atstovę generalinę gubernatorę – prezidento institucija, kuris taptų simboline valstybės galva, panašiai kaip kad šiuo metu yra Vokietijoje. Kanada pasektų kitų buvusių britų kolonijų pavyzdžiu, atsisakiusių monarchijos ir tapusių parlamentinėmis respublikomis, įskaitant Mauricijų 1992 metais ir Fidžį 1987 metais. Australai 1999 metais surengtame referendume balsavo už tai, kad Karalienė išliktų jų monarchė.

Kiti už ryšių su monarchija nutraukimą pasisakantieji – čiabuvių atstovai, pavyzdžiui, inuitų. Pastarieji labai skausmingai prisimena britų vykdytą žiaurią kolonizaciją. Net jeigu debatai dėl monarchijos pastaruoju metu ir grįžo su nauja jėga, panašu, kad dauguma kanadiečių šiuo atveju nelabai mato, dėl ko reikėtų smarkiai sukti galvą.

„Manau, kad visi politikai daugiau ar mažiau sutinka, kad monarchijos atsisakymas – neišvengiamas dalykas. Tik kol kas niekas to neįvardija kaip prioriteto“, – sako antimonarchistas T. Freda.

Be to, net jeigu kanadiečiai ir sutiktų, kad monarchijos metas atsisakyti, tam reikėtų ilgo ir sudėtingo teisinio Kanados Konstitucijos perrašymo proceso. Tam, panašu, kaip sako buvęs diplomatas, dirbęs ministro pirmininko Briano Mulroney administracijoje, Paulas Heinbeckeris, šiuo metu stinga politinės valios.

„Net ir tame pačiame Kvebeke žmonėms stinga motyvacijos dėti kažkokių pastangų dabartinei situacijai sutrikdyti. Norint atsisakyti monarchijos, reikia vienbalsio abiejų parlamento rūmų Otavoje pritarimo, pritarti turi ir visos dešimt provincijų asamblėjų. Jeigu viskas būtų paprasčiau arba tiesiog ryžtingai imta veikti, tai galėjo būti padaryta jau dabar“, – sako P. Heinbeckeris.

Daug politikų taip pat bijosi, kad, įsivėlus į aršesnes diskusijas dėl Konstitucijos pataisų, Kanada atsidurs sudėtingoje situacijoje, valdžia bus priversta diskutuoti galios pasidalijimo su Kvebeku ir čiabuvių tautomis – tai du bene svarbiausi Kanados politiniai iššūkiai.

Yra tokių, kuriems pokyčių reikia arba dabar, arba bus per vėlu. 93 metų Elžbieta II jau gana greitai sostą užleis sūnui princui Charlesui arba anūkui princui Williamui, o toks pereinamasis laikotarpis siūlo galimybę pagaliau imtis veiksmų ir atsiskirti, samprotauja P. Heinbeckeris.

Taigi, kanadiečiai turėtų paskubėti ir neįkliūti į Charleso valdymo spąstus. Apie bręstančius pokyčius byloja ir visuomenės apklausų rezultatai: nors Karalienė ir gali džiaugtis 81 proc. apklaustųjų palaikymu, 53 proc. kanadiečių sako, kad šalies ryšiai su britų monarchija su jos valdymo pabaiga turėtų nutrūkti visiems laikams. Tokius duomenis pateikia sausį „Ipsos“ atlikta apklausa.

Galiausiai princo Harry ir jo žmonos M. Markle persikėlimas į Kanadą juk gali pasitarnauti kaip klijai, suartinsiantys Kanados žmones ir Jungtinės Karalystės monarchiją. Saseksai mėgstami kaip „atsipalaidavusi daugiakultūrė jauna pora“, sako karališkųjų reikalų ekspertas Kanadoje Rafe Heydelis Mankoo ir priduria, kad „jie gali į savo pusę palenkti ir tas visuomenės grupes, kurios tradiciškai neturi simpatijų monarchijai“.

H. Trudeau taip pat ne kartą davė aiškiai suprasti, kad šiuo klausimo spaudimo nedarys. „Galbūt ateis laikas, kai ministras pirmininkas visgi nuspręs keisti šalies Konstituciją ir ją perrašyti. Tik nemanau, kad tas ministras pirmininkas būsiu būtent aš“, – dar 2018 metais sakė J. Trudeau. Taigi, jeigu per kitus rinkimus ir vėl bus išrinktas, J. Trudeau greičiausiai ir vėl duos priesaiką užsienio monarchui.

Foreign Policy
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
4.4167

Top naujienos

Profesorius Ambrozaitis – apie karantino švelninimą: per anksti atleidus vadeles, epidemija persiris į antrą fazę (231)

Gydytojas infektologas, Vilniaus universiteto Medicinos universiteto profesorius Arvydas...

Lietuvos gamyklose mažėja užsakymų: didžiausias iššūkis – ką daryti su darbuotojais (46)

Užsakymų mažėja, o kai kur stringa ir tiekimas. Su tokia realybe susiduria Lietuvoje veikiančios...

Po Šimašiaus pasipiktinimo – naktinis SAM paaiškinimas: mobilieji punktai bus uždaryti tik 2 dienas atnaujinta 00:10 val. (619)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius socialiniame tinkle užsiminė apie dar vieną papiktinusį...

Klaipėdoje nuo šeštadienio apribojama universitetinės ligoninės veikla (25)

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas vėlyvą penktadienio vakarą savo feisbuko paskyroje...

Po ambasadorės pasibaisėjimo kaukių kainomis, „Norfa“ atkerta: gal galite padėti nupirkti pigiau? (779)

Ina Marčiulionytė , Lietuvos ambasadorė Kinijoje, savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo...

Orai: termometrų stulpeliai šoktelės aukštyn (2)

Šeštadienio dieną vyraus nepastoviai debesuoti orai , giedresnis bus rytas ir vakaras, dieną...

Vilniuje nusileido specialus lėktuvas iš Londono (82)

Penktadienį prieš vidurnaktį Vilniuje nusileido specialaus lėktuvas su lietuviais iš Londono.

Baltarusijos žiniasklaida: užteks, situacija jau ir taip nukeliavo per toli (269)

„Niekas nepasikeis. Nekris naftos kainos. Nebus šuolių akcijų biržoje. Netgi ledynai nepradės...

Vašingtoną apkaltino piratavimu: „konfiskavo“ Vokietijai skirtą kaukių siuntą (47)

Jungtinės Valstijos perėmė Bankoko oro uoste į Vokietiją išsiųstų Kinijoje pagamintų...

Kita karantino pusė: tokių degalų kainų vairuotojai nematė jau seniai (130)

Nors karantino metu gyventojams patariama laiką leisti namie, o transporto srautai smarkiai...

|Maža didelių žinių kaina