ES narių pagalbos buvo paprašyta Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimo metu, kai buvo formaliai paprašyta aktyvinti sutarties straipsnį, kuris numato savitarpio gynybą. Prieš 6 metus įrašytas solidarumo straipsnis dar niekada nebuvo panaudotas ir nenumato aiškios atsakomybės Bendrijos šalims.

Europos Sąjunga visų valstybių narių gynybos ministrų balsais vienbalsiai pareiškė stipriausią, visišką paramą ir pasirengimą suteikti visą pagalbą ir paramą, kurios reikia ar reikės“, – teigė Europos Sąjungos užsienio politikos koordinatorė Federica Mogherini.

NATO pagalbos nesišaukiama

Visai kitokią atsakomybę numato NATO sutarties penktasis straipsnis, kurio Paryžius kol kas neaktyvina, ko gero, nenorėdamas įvelti JAV į ginčus dėl karinės operacijos Sirijoje. Paryžius pripažįsta, kad prašymas visų pirma yra politinis, ne karinis.

Nors ir neprašyta, JAV išreiškia solidarumą: Amerikos valstybės sekretorius atvyko į Paryžių ir pareiškė, kad dabar visi yra paryžiečiai. Vašingtonas nusprendė ne tik geriau koordinuoti karinius veiksmus, bet ir priėmė retą sprendimą glaudžiau keistis žvalgybos informacija.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry išpuolių rengėjus vadina psichopatiškais monstrais ir sako, kad tai ne civilizacijų susidūrimas, o teroristų karas prieš civilizaciją. Jis gina JAV įsitikinimą, kad islamistai pralaimi, ir žada naujas pastangas.

„Per artimiausias savaites „Islamo valstybė“ pajus dar didesnį spaudimą. Jį jaučia šiandien, jautė vakar ir praėjusiomis savaitėmis: užėmėme naujų teritorijų, sunaikinome lyderius, išlaisvinome dideles gyvenvietes“, – džiaugėsi J. Kerry.

Kova su IS – ne tik užsienyje

Atsakydama į Paryžiaus išpuolius, Prancūzija surengė dar 10 atakų prieš grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) taikinius Sirijoje.

Smūgiuota IS vadavietei ir rekrūtų centrui Rakos mieste Sirijoje, kai prezidentas Francois Hollande`as pakartojo, kad pradėtas karas be atokvėpio ir be paliaubų, ir paragino kurti pasaulinę koaliciją. Į regioną jis siunčia ir lėktuvnešį, kuris esą trigubai padidins karinius pajėgumus.

Pačioje Prancūzijoje taip pat vyksta arši kova: policija pirmadienį surengė dar 170 reidų ir sulaikė 23 įtariamuosius. Islamistams pagrasinus pulti ne tik Paryžių, bet ir Vašingtoną, Centrinė žvalgybos valdyba sako jokių konkrečių žinių apie galimą puolimą neturinti bei pripažįsta, kad Europos žvalgyboms trūksta išteklių.

Įtariamų teroristų persekiojimas vyksta ir kaimyninėse valstybėse: Belgijos vidaus reikalų ministerija paskelbė naujų Salaho Abdeslamo nuotraukų – tai dabar labiausiai ieškomas įtariamasis, ko gero, nuvežęs brolį ir kitus užpuolikus prie koncertų salės, o paskui trumpam sulaikytas grįžtantis į Belgiją, bet paleistas.

Tyrėjai, pasak šaltinių, sąmokslo organizatoriumi laiko tikriausiai Sirijoje besislapstantį Belgijos pilietį Abdelhamidą Abaudą, nes aptiko įrašų, kur jis nurodo bendrams, kad pulti koncertų salę atneštų daugiausiai aukų. A. Abaudas siejamas ir su rugpjūčio mėginimu šaudyti greitajame traukinyje į Paryžių bei sausio susišaudymu rytų Belgijos Vervjė mieste.

Auga ekstremistų armija

10 tūkstančių žmonių yra įrašyta į galimų ekstremistų sąrašus. Oficialiais duomenimis, per 500 Prancūzijos piliečių kovoja Sirijoje bei Irake, 700 norėtų ten vykti, 150 grįžę. Policija naktį surengė dar 128 kratas, ir vidaus reikalų ministras skelbia apie sparčią tyrimo pažangą. Ypatingą nerimą kelia tai, kad užpuolikai galėjo turėti keturis pagalbininkus. Kiek jų iš viso, Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas pripažįsta tiksliai nežinantis.

„Galime bet kada patirti daugiau išpuolių. Kodėl? Nes prieš mus – teroristų armija, kuri ypač ryžtinga, su žmonėmis, kurie ne tik neabejodami žudys mus, bet neabejodami žus ir patys“, – sakė M. Vallsas.

Garsiausias Prancūzijos simbolis – Eifelio bokštas – apšviestas vėliavos spalvomis ir Paryžiaus gyvena su šūkiu „blaškomas, bet nepaskandinamas“. Nepaprastąją padėtį parlamentas trečiadienį turėtų pratęsti trims mėnesiams, bet šalis ima atsitiesti – nerimaujanti, bet ryžtingesnė negu iki šiol.