Susiskambinę abu lyderiai „pareiškė savo pasirengimą dėti daugiau pastangų kovojant su iš Afganistano teritorijos kylančiomis terorizmo ir narkotikų kontrabandos grėsmėmis“, sakoma Kremliaus pranešime.
Prezidentai taip pat pasikalbėjo apie „taikos įtvirtinimo svarbą“ Afganistane ir siekį „užkirsti kelią nestabilumui plisti į aplinkinius regionus“. V. Putinas ir Si Dzinpingas „susitarė intensyvinti dvišalius ryšius“ ir išnaudoti visą Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO), kurio narės kitą mėnesį susitiks Tadžikistane, potencialą.
Kelios buvusios sovietinės respublikos Vidurio Azijoje, kuriose Maskva turi karinių bazių, ribojasi tiek su Afganistanu, tiek su Kinija. Nors Maskva reiškia atsargų optimizmą dėl naujosios Kabulo vadovybės, V. Putinas anksčiau įspėjo, kad kovotojai, apsimesdami pabėgėliais, gali persimesti į kaimynines šalis.
Vyresnysis Stokholmo globalių problemų tyrimų instituto (SIPRI) mokslo darbuotojas Piotras Topyčkanovas pastebi „keistą oficialių asmenų retorikos susipriešinimą“, rašo BBC Rusijos tarnyba.
„Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, Rusija Talibano pripažinimo – pripažinimo teisėta Afganistano valdžia – klausimu elgsis atsargiai. Žinoma, nebus jokių staigių judesių. Kol kas neaišku, kaip ta valdžia ten atrodys. Kol kas Rusija užima išgyvenimo poziciją ir vengia bet kokių aštresnių pasisakymų apie Talibaną“, – paaiškina ekspertas, skelbia BBC.
„Atsipalaiduokit, vaikinai“
Rugpjūčio 15 d. Talibanui perėmus Afganistano kontrolę, daugelis šalių suskubo evakuoti savo ambasadas ir darbuotojus. Tik ne Rusija.
„Dienos po valdžios pasikeitimo buvo pačios ramiausios iš visų, patirtų Kabule, – vokiečių „Der Spiegel“ tikino ambasadorius D. Žirnovas. – Anksčiau kiekvieną naktį buvo girdėti šūviai ir sprogimai. Dabar viskas ramu, tik pačioje pradžioje buvo apiplėšimų, bet talibai greitai padarė galą tokiems nusikaltimams. Jie gyventojams išdalijo lapelius su karštosios pagalbos linijos telefono numeriu – jei kyla problemų, galima juo skambinti.“
Komentuodamas pranešimus apie tai, kad Talibanas nužudė „Deutsche Welle“ žurnalisto giminaitį, pakeliui į Kabulo oro uostą buvo apšaudytas ir sužeistas Vokietijos pilietis, o Gaznio provincijoje talibai mirtinai nukankino keletą hazarų, D. Žirnovas dėstė: „Tokius pranešimus reikia labai atidžiai tikrinti. Afganistane gandai greitai virsta naujienomis. Kiek man žinoma, yra grupuočių, ypač už Kabulo ribų, kurios apsimeta talibais, – taip jie greičiau išplėšia grobį, žmonės jiems nesipriešina. Jeigu paskambinama į Talibano karštąją pagalbos liniją, atvyksta tikri talibai ir suteikia pagalbą.“
„Mes palaikome ryšį telefonu su daugeliu žmonių, – pasakojo ambasadorius. – Pavyzdžiui, su hazarais (šiitų mažumos atstovais). Jie išties labai baiminosi Talibano kontrolės, nes yra šiitai ir praeityje nemenkai nukentėjo nuo talibų. Kabule keleto šeimų hazarų regione sąmoningai pasiteiravome, kaip joms sekasi. Niekas nesiskundė. Vakar buvo minima Ašūros diena – reikšminga religinė šiitų šventė. Kiekvienais metais šią dieną jie išeina į gatves, ir visados įvykdavo teroristinių išpuolių. Oficialiai buvo tvirtinama, kad juos vykdė Talibanas, tačiau, mūsų duomenimis, tai buvo Islamo valstybės darbas. Na, šiaip ar taip, šiemet čia buvo ramu – pirmą kartą per daugelį metų. Talibanas netgi pasiuntė patrulius, kad šie sergėtų šiitų gatvės atkarpą. Jie puikiai žino: jeigu kas nors nutiks, jie liks kalti.“
„Mes jau gegužę darėme prielaidą, kad šįkart jie nėra suinteresuoti valdyti pasitelkdami prievartą, – pabrėžė D. Žirnovas. – Aš nuolatos apie tai kalbėjau savo kolegoms iš Vakarų čia, ambasadoje. Visi jie sakė, kad laukia kruvinos žudynės. O aš aiškinau: atsipalaiduokit, vaikinai, eikim į mūsų ambasados pirtį.“
Ko bijo Rusija
Nuo ne itin vykusios Sovietų Sąjungos intervencijos Afganistane praėjo trys dešimtmečiai. Šiandieninė Rusija baiminasi, kad sudėtinga ir nestabili situacija Afganistane nepersiduotų kaimynams Vidurio Azijoje – Tadžikistanui ir Uzbekistanui. Maskva taip pat nenorėtų ir pakartotinio Afganistano virsmo tarptautinių teroristinių grupuočių baze, iš kur būtų rengiami išpuoliai.
Anot analitikų, svarbiausias Rusijos valdžios prioritetas – priversti Talibaną suprasti, kad Maskva sutiktų su juo bendradarbiauti kaip su teisėta valdžia, bet su sąlyga, kad jis suteiks saugumo garantijų Vidurio Azijai ir duos pažadą užkirsti kelią teroristinėms atakoms iš Afganistano teritorijos, rašo „ABC News“.
„Nėra abejonių, kad Rusija bandys užmegzti darbinius santykius su Talibanu. Pačiame Afganistane šį kartą Maskva neturi ko prarasti, tad gali atsipalaiduoti ir apriboti savo reakcijas iki saugumo interesų regione“, – telefonu „ABC News“ sakė Užsienio ir gynybos politikos tarybos pirmininkas ir užsienio politikos ekspertas Fiodoras Lukjanovas.
Be to, Kremliui žymiai priimtinesnis valdžios perėmimas, o ne chaotiškas pilietinis karas – ir net tuo atveju, jeigu į šalį sugrįš represinis valdymas, paaiškina ekspertas. Pats teigia nesitikintis, kad Rusija skubės oficialiai pripažinti Talibano valdžią, nes toks entuziazmas galėtų sumenkinti jos įtaką ir svarbą.
Diplomatas ir Afganistano ekspertas Zamiras Kabulovas Rusijos valstybinei televizijai sakė, kad Talibanas laikosi susitarimų su Rusija dėl saugumo Vidurio Azijoje.
„Tai viltingas ženklas. Žinoma, mes pasitikime žmonėmis, bet su atsarga. Labai apdairiai žengsime tolimesnius žingsnius“, – teigia diplomatas.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija aktyviai rūpinasi Tadžikistanu, kur turi karinę bazę, – siunčia pinigų, ginklų ir tvirtina pasienio postus. Rugpjūtį prie sienos su Afganistanu Rusija kartu su Tadžikistanu ir Uzbekistanu surengė jungtines karines pratybas.
Propagandistai džiūgauja
Chaotiški amerikiečių pralaimėjimo Afganistane vaizdai tapo gardžiu kąsneliu Rusijos propagandai. Praėjus trisdešimčiai metų nuo sovietų nesėkmės Afganistane, Rusijos pareigūnai dabar net nebando slėpti piktdžiugos.
Kremlius taip pat pasimėgaudamas stebi, kaip pagaliau virsta realybe kitas noras – Amerikos pajėgų pabaiga Vidurio Azijoje.
Tik yra viena bėda, į kurią atkreipia dėmesį kai kurie analitikai: vis dar neaišku, ar Talibanui pakaks tvirtos rankos Afganistane įgyvendinti Maskvos siekiamas saugumo garantijas.
„Kol kas matome kažką panašaus į propagandinį perversmą, bet tokia situacija gali ir nesitęsti“, – mano buvęs Rusijos diplomatas, aktyviai pasisakantis užsienio politikos klausimais, Vladimiras Frolovas.
Kaip galėtų atrodyti Rusijai idealus scenarijus? Talibanas su kitomis Afganistano politinėmis grupėmis suformuoja visas politines jėgas atspindinčią valdžią, tačiau ekspertai mano, kad toks variantas itin menkai tikėtinas. Straipsnyje „Carnegie Moscow Center“ žurnalistas Kirilas Krivošejevas teigia, kad didesnė tikimybė, jog vėl „suklestės narkotikų kontrabanda ir religinis ekstremizmas“.
Tai, be jokios abejonės, reiškia, jog Rusijos užsienio reikalų ministerija rizikuoja paskubėti su draugiškumu Talibanui, teigia V. Frolovas.
„Manau, kad labai rizikuojame tikėdami Talibano pažadais stabilizuoti padėtį Afganistane, perimti kontrolę ir neįsitraukti į valstybių sienas peržengiantį džihadą“, – „ABC News“ pridūrė V. Frolovas ir patikslino: dabar Rusijos užsienio reikalų ministerijai teks įrodyti, kad jų rizika pasitikėti Talibanu pasiteisino.
„Reikės turėti reikalų“
1979 metais į Afganistaną įsiveržę sovietų kariai turėjo padėti vietos komunistinei valdžiai kovoje su islamistais sukilėliais – mudžahedais. Tai, kas turėjo būti staigi ir trumpa karinė operacija, virto beveik dešimtmetį trukusiu košmaru, iš Sovietų Sąjungos pareikalavusiu ne tik žmogiškųjų aukų, bet ir nemenkų investicijų. Vos tik sovietų kariai pasitraukė, Afganistano komunistinis režimas žlugo, praneša voanews.com.
Šiandien bene svarbiausia Rusijos užduotis ir galvos skausmas – kaip užkirsti kelią islamistų ekstremistams ir kovotojams patekti į jos sąjungininkes Vidurio Azijoje.
„Norime akcentuoti, kad Rusijos Federacija bendraus tik su tomis Afganistano politinėmis jėgomis, kurios nebus susijusios su teroristais, – pirmiausia Islamo valstybe ir „Al Qaeda“ bei su jomis siejamomis grupuotėmis“, – teigia Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzija.
„Rusijos požiūriu, jos neturi pasirinkimo. Negali likti žaidimo nuošalyje“, – mano Vašingtone veikiančios Atlanto Tarybos ekspertas Markas Simakovskis.
Kremlius nori Afganistane projektuoti savo saugumo bei ekonominius interesus ir yra gana pragmatiškas, kad tam tikslui pasiekti pasitelktų bendradarbiavimą su Talibanu.
„Dabar už Afganistaną atsakingi jie. Jeigu reikia prekybos, jeigu reikia saugumo garantijų dėl Vidurio Azijos, jeigu reikia teisių į naudingąsias iškasenas, jeigu reikia bent vieno iš čia išvardytų dalykų, tai Talibanas – tie, su kuo šiuo metu reikės turėti reikalų“, – konstatuoja Tarptautinės krizių valdymo grupės Europos ir Vidurio Azijos programos direktorė Olga Oliker.
Maskva jau bandė parodyti savo galią Talibano kaimynystėje – rugpjūčio pradžioje Tadžikistane ir Uzbekistane surengė jungtines karines pratybas. Kaip tik tuo metu Talibanas bandė įsitvirtinti su šiomis Vidurio Azijos valstybėmis besiribojančiose provincijose.
Rusija taip pat norėtų pasinaudoti JAV pasitraukimu iš Afganistano savam propagandos naratyvui, kuriuo siekia paerzinti tokias Vašingtono sąjungininkes kaip Ukraina ir Jungtinių Valstijų remiamą opoziciją Venesueloje.
„Šiuo metu svarbiausias Rusijos prioritetas – užpildyti vakuumą savo įtaka ir pabandyti iš santykio, kurį prieš daug metų turėjo su Talibanu, išpešti naudos. Ir pasinaudoti šia Talibano pergale kaip būdu atkreipti dėmesį į silpstančią JAV galią pasaulyje, taip dar labiau paminant Amerikos interesus pasaulyje“, – sako M. Simakovskis.
Galiausiai Maskva labai norėtų užpildyti Vašingtono pasitraukimo paliktą vakuumą ir taip padidinti savo įtaką regione.
Rizikingas eksperimentas
Anot SIPRI eksperto P. Topyčkanovo, Maskvos sprendimas neevakuoti šalies ambasados Kabule – gerai apgalvotas išbandymas talibams, kuriam ryžosi Rusijos valdžia, norėdama įsivertinti, kaip elgsis Talibanas. „Tenka pripažinti, kad tai labai rizikingas eksperimentas“, – pabrėžia P. Topyčkanovas.
Šiuo metu „visi sprendimai priimami čia ir dabar“, įsitikinęs Rusijos Šiuolaikinio Afganistano studijų centro ekspertas Andrejus Serenka.
Jis siūlytų kol kas nekalbėti apie vieningą Maskvos strategiją, o savo siūlymą grindžia „nenusistovėjusia“ Rusijos pozicija dėl situacijos Afganistane ir neretai vienas kitam prieštaraujančius oficialių asmenų komentarus bei pasakymus.
Viena iš tokios kintančios pozicijos priežasčių ekspertas laiko „Afganistano perdavimo Pakistano protektoratui procesą“: Maskva baiminasi „pavėluoti į naujos regiono architektūros darbus“, nes tada pagrindinis vaidmuo tektų Kinijai ir Pakistanui.
Maskva netgi bandė šlietis prie daugiau įtakos regione įgavusio Pakistano, tokiu elgesiu rizikuodama sugadinti santykius su savo tradicine partnere Indija, pažymi A. Serenka.
„Ar galima dabartinius kontaktus (Rusijos ir talibų) pavadinti draugyste, aš, tiesą sakant, kol kas labai abejoju. Tikriausiai Rusija dabar juos tiesiog stebi. Maskva suprato, kad tai jėga, galinti pretenduoti į realią Afganistano kontrolę, todėl ją reikia stebėti“, – mano P. Topyčkanovas.
Maskvai dabartinėje situacijoje Afganistane svarbu užimti vietą tarp „šalių-nugalėtojų“, vieningai sutaria ekspertai.
„Vakarai atsidūrė tarp tų, kurie pasitraukė iš Afganistano ir kurių Maskva nepalaikė. Maskva, tiesą sakant, visus tuos metus padėjo talibams. Dabar ji bando šlietis prie nugalėtojų, o nugalėtojai – tai Pakistanas ir už jo nugaros esanti Kinija. Jie mentaliteto prasme artimesni Kremliaus elitui“, – teigia A. Serenka.
P. Topyčkanovas pridūrė, kad Rusijai labai svarbu, jog užmezgant dialogą su talibais dalyvautų Jungtinės Valstijos, Kinija ir Pakistanas: „Rusija į tuos kontaktus bandė įtraukti ir Indiją. Akivaizdu, kad Rusija veikia užtikrinčiau žinodama, kad ir kitos regiono galios bando kurti kažkokį santykį su talibais.“
Anot A. Serenkos, Maskva puikiai supranta, kad šitame kolektyve lydere tikrai nebus, tačiau „dabar jau nebėra kur trauktis, ji atsidūrė ribotų galimybių erdvėje“.
Kaip teigia ekspertas, Maskva gali pasirodyti patraukli kaip išorinė talibų partnerė, nes galėtų į koaliciją pritraukti didžiąją dalį Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narių.
Veiksmų Afganistano klausimu koordinavimas suartins Rusiją, Kiniją, Pakistaną ir ateityje galbūt netgi Iraną, mano A. Serenka: „Maskva ir Pekinas kartu su Islamabadu šiuo metu derina talibų pripažinimo legalia politine Afganistano galia „šokio“ judesius“.
Rusijos užsienio reikalų tarybos vadovas Andrejus Kortunovas taip pat mano, kad Talibano pergalė naudinga Pakistanui ir Kinijai: „Kinija Afganistane turi rimtų interesų – tai, ką jau ten daro, gali papildyti dosniomis investicijomis į infrastruktūros projektus. Pakistanas – tai Afganistano užsienio politikos ramstis.“
Ekspertas pridūrė, kad teoriškai kokį nors ekonominį vaidmenį gali sužaisti ir Indija, bet viskas priklausytų nuo Pakistano pritarimo.
Rusija su šiomis šalimis konkuruoti negali, tačiau patenka į antros kategorijos išorės žaidėjų komandą, mano A. Kortunovas: „Rusijos vaidmuo Vidurio Azijoje visgi svarbus – tikrai ne atsitiktinai talibai vyko į Maskvą, tai Rusijos ir jos įtakos pripažinimas, įvertinimas. Be to, juk yra Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija, kur Rusijos įtaka didžiulė – tai irgi gali turėti įtakos“.
Rusija norėtų statyti už tuos, kurie galėtų perimti viso Afganistano kontrolę, o tada jau su ta jėga būtų galima kalbėti apie savų interesų užtikrinimą. Anot P. Topyčkanovo, Rusija pirmiausia rūpinasi savo ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalių sienomis, suinteresuota jas apsaugoti nuo narkotikų kontrabandos ir siekia net kokia kaina užkardyti bet kokias teroristines grėsmes.
Megzti santykius su Talibanu Rusijai būtų lengviau, jeigu talibams pavyktų Afganistane užkirsti kelią humanitarinei katastrofai. Norint tai padaryti, būtina atsisakyti bet kokių „nehumaniškų akcijų“, kuriomis garsėjo ankstesnis Talibano valdymas – anot P. Topyčkanovo, negali būti „jokių rankų kirtimų ir užmėtymų akmenimis“.
Valdžią atgavę talibai žadėjo į naują islamišką Afganistano valdžią įtraukti ne tik savo judėjimo žmones. Be to, skelbė amnestiją visiems ankstesnės valdžios nariams ir žadėjo „gerbti moterų teises“.
„Talibanas išmoko ne vieną svarbią praeities pamoką. Pavyzdžiui, jie akivaizdžiai bando išvengti etninės poliarizacijos ir pilietinio karo „visi prieš visus“, – BBC yra sakiusi „Chatham House“ ekspertų grupės profesorė Farzana Shaikh.
Dėl būtinybės megzti santykius su Talibanu sutinka ir A. Kortunovas, nors ir atkreipia dėmesį į būtinybę vengti galimų neigiamų scenarijų.
„Gali būti, kad kokios nors „Al Qaedos“ ar „Islamo valstybės“ grupelės, veikiančios Afganistane, ir planuos akcijas Vidurio Azijoje. Gali drastiškai pablogėti ekonominės Afganistano situacija, o tai gali išprovokuoti nestabilumą ir radikalizmo proveržius“, – samprotauja A. Kortunovas.
Jis mano, kad, nors ir buvo duoti Talibano atstovų pažadai Maskvoje, visgi gali nutikti taip, kad islamistai nesugebės sukontroliuoti situacijos šalies šiaurėje prie sienų.
Objektyviai įvertinusi šias rizikas, Rusija, anot Centrinės Azijos eksperto Arkadijaus Dubnovo, vasarą kartu su Tadžikistanu ir Uzbekistanu surengė karinius mokymus.
„Reikėjo parodyti, kad Rusija gali rimtai reaguoti į grėsmes savo partneriams ir sąjungininkams. Mokymų tikslas buvo sumažinti minėtų šalių gyventojų baimes ir numaldyti chaosą. Manau, kad tokios priemonės adekvačios. Simboliniai žingsniai tokiomis aplinkybėmis labai svarbūs. Rusija priminė apie savo buvimą, savo vaidmenį. Be to, Tadžikistanas gavo naujos karinės technikos. Tai ne atsitiktinumas“, – akcentuoja ekspertas.
A. Kortunovas mano, kad Talibanas Rusijai ir kitoms šalims ne toks pavojingas kaip „Al Qaeda“ ar Islamo valstybė. Blogesniu scenarijumi jis vadina galimą dviejų islamo fundamentalizmo krypčių susidūrimą – nacionalistinės, kuriai atstovauja „Talibanas“, ir islamistinių grupuočių prie šalies sienų.
