G7 valstybės dėl pragaištingų Amazonės miškų gaisrų pažadėjo Brazilijai skubią 18 mln. eurų paramą. Šiomis lėšomis pirmiausiai norima finansuoti gaisrų gesinimo lėktuvus, sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas viršūnių susitikime Bjarico kurorte.

Brazilijos aplinkos ministras Ricardas Sallesas pradžioje pasveikino G7 paramą. Tačiau J. Boslonsaro kabineto vadovas vėliau ją atmetė. „Brazilija dėkoja už pasiūlytą pagalbą, - kalbėjo jis stočiai „G1“. – Tačiau gal būtų svarbiau skirti šias lėšas miškų atsodinimui Europoje“. Kartu O. Lorenzonis paragino E. Macroną verčiau rūpintis problemomis savo “namuose“ ir prancūzų „kolonijose“.

Brazilijos vyriausybė praėjusiomis dienomis keliskart griežtai užsipuolė E. Macroną, nes Prancūzijos prezidentas miškų gaisrus Amazonijoje įtraukė į G7 viršūnių susitikimo programą. Pats J. Bolsonaras apkaltino E. Macroną „kolonijiniu mentalitetu“, Amazonės miškų gaisrų „instrumentalizavimu“ bei „sensacijų godžiu“ tonu. Ultradešinysis politikas net leido sau seksistinę pastabą apie E. Macrono žmoną Brigittę.

„Negalime susitaikyti su tuo, kad (Prancūzijos) prezidentas (Emmanuelis) Macronas imasi nepagrįstų atakų Amazonijos klausimu ar dangsto savo ketinimus G-7 valstybių aljanso siūlymais „gelbėti“ Amazoniją, lyg būtumėme kolonija ar neutrali teritorija“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Pirmadienį E. Macronas pareiškė, kad G-7 šalys per Bjarice vykstantį viršūnių susitikimą nusprendė skirti Amazoniją siaubiančių miškų gesinimui apie 20 mln. JAV dolerių (18 mln. eurų).

„Ačiū (už pasiūlymą), bet galbūt tos lėšos yra labiau aktualios Europos miškams atželdyti“, – naujienų portalui G1 pareiškė J. Bolsonaro personalo vadovas Onyxas Lorenzoni.

„Macronas negalėjo netgi užkirsti kelio gaisrui, kuri galima buvo iš anksto numatyti, bažnyčioje, paskelbtoje pasaulio paveldo objektu, – pridūrė jis, turėdamas omeny balandį Paryžiaus Dievo Motinos katedrą nusiaubusį gaisrą. – Ko jis ketina išmokyti mūsų šalį?“

Miškai dega ne tik Brazilijoje, kurioje yra 60 proc. Amazonijos drėgnųjų atogrąžų miškų, bet ir kaimyninėse valstybėse – Venesueloje, Bolivijoje, Kolumbijoje, Peru, Gajanoje.

Remiantis pirmadienį paviešintais duomenimis, Brazilijai priklausančioje Amazonijos dalyje buvo užfiksuoti šimtai naujų gaisrų, nors kariniai orlaiviai lieja vandenį virš labiausiai paveiktų vietovių.

Dūmai apgaubė Porto Veljo miestą ir privertė beveik dviems valandoms uždaryti vietos oro uostą, siautėjant liepsnoms šiaurės vakarinėje Rondonijos valstijoje, kur gaisrininkai telkia daugiausia pastangų.

Brazilijos aplinkos ministras Ricardo Sallesas žurnalistams anksčiau sakė, kad Brazilija palankiai vertina G-7 siūloma finansavimą kovai su 950 tūkst. hektarų apėmusiais gaisrais, paskatinusiais dislokuoti armiją.

Tačiau po J. Bolsonaro ir jo ministrų susitikimo brazilų vyriausybė pakeitė toną.

„Brazilija yra demokratinė, laisva valstybė, niekada nesiėmusi kolonijinės ir imperialistinės praktikos, kuri galbūt yra prancūzo Macrono politika“, – sakė O. Lorenzoni.

Klimato kaitos skeptikas J. Bolsonaro dėl atsako į gaisrus Amazonijoje plačiai kritikuojamas tiek savo šalyje, tiek užsienyje. Tūkstančiai brazilų pastarosiomis dienomis išeidavo į gatves pasmerkti gamtos naikinimo.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (24)