Anot Kijevo vyriausybės, kuriai sunkiai sekasi užtikrinti vakcinų atsargas, derybos su Europos Sąjunga dėl galimo vakcinų pirkimo trunka jau kelis mėnesius. Danijai praėjusią savaitę visiškai atsisakius naudoti „AstraZeneca“ vakciną, Čekija, Latvija ir Lietuva bandys iš Danijos įsigyti nepanaudotas „AstraZeneca“ vakcinas.
Rytų Europa pastarosiomis savaitėmis tapo pasauliniu COVID-19 mirčių bei užsikrėtimų epicentru, ir regionu, kuriam žūtbūt reikia daugiau vakcinų dozių. Vakcinacijos procesas Ukrainoje yra vienas iš lėčiausių, dėl to žmonės nesureikšmina susirūpinimo dėl galimo kraujo krešulių susidarymo ir sutinka skiepytis „AstraZeneca“ vakcina.
„Niekas nesiruošia atsisakyti vakcinos, – praėjusią savaitę interviu iš savo kabineto pareiškė Ukrainos sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas. – Visų patvirtintų vakcinų nauda nusveria šalutinio poveikio rizikas.“
Nors Ukraina yra pasirašiusi sutartis dėl 32 mln. vakcinų dozių, iki šiol šalis jų gavo mažiau nei milijoną – iš „AstraZeneca“ ir Kinijos „Sinovac Biotech Ltd.“
„AstraZeneca“ pristatymams stringant dėl infekcijų protrūkių Indijoje, kur gaminami šios gamintojos preparatai, Ukraina paskiepijo tik 433 000 gyventojų iš savo 42 mln. populiacijos.
Rusiškos vakcinos „Sputnik V“, kurią naudoja ES narė Vengrija, buvo atsisakyta dėl vėl pastaruoju metu sustiprėjusios įtampos tarp Kijevo bei Maskvos.
Tuo tarpu sveikatos situacija blogėja. Balandį naujų dienos atvejų skaičius pasiekė rekordines aukštumas – daugiau nei 20 000 atvejų per dieną.
Anot M. Stepanovo, iš ES šalių nebuvo gauta jokių pasiūlymų parduoti nepageidaujamas vakcinas. „Kiekviena šalis rūpinasi išimtinai savo piliečiais, neatsižvelgdama į visus kitus“, – sakė jis.
Gali kilti ir kitų problemų. Kovą atlikta apklausa parodė, kad nors pusė populiacijos nori skiepytis, daugiau nei du trečdaliai nesutinka būti skiepijami „AstraZeneca“ vakcina – kuria pasiskiepiję mažiau nei 0,25 proc. gyventojų pranešė apie šalutinį poveikį. Daugiau nei du penktadaliai žmonių nežino, kaip registruotis vakcinacijai.
Pasak M. Stepanovo, vakcinų dozių trūkumas – ne dvejojimas dėl jų saugumo – yra pagrindinė lėtos vakcinacijos priežastis. Ukraina tariasi dėl dar 16 mln. vakcinų dozių įsigijimo šiais metais ir tikisi jas visas sušvirkšti iki metų pabaigos – paspartindama procesą iki 5-6 mln. dozių per dieną, sakė jis.
Vakcinacijos sparta bus itin svarbus veiksnys, nes didmiesčių ligoninės jau beveik siekia pajėgumų ribas, o žmonės šiaušiasi prieš užsitęsusius karantininius ribojimus.
Praėjusio ketvirtadienio duomenimis, balandį buvo sušvirkšta 187 731 skiepas; tiesa, kitą dieną, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovaujamą „Covax“ iniciatyvą, atvyko 117 000 „Pfizer“ vakcinų dozių partija.
„Mes laukiame vakcinų, – sakė M. Stepanovas. – Esame visiškai pasirengę.“
