Asmeninis V. Putino projektas, kuriam liaupsių negaili net ekspertai

Kariai, šiuo metu saugantys įvažiavimą į Ukrainos karinę bazę, esančią į pietus nuo regiono sostinės Simferopolio, kaip diena ir naktis skiriasi nuo ankstesnių Rusijos karinių pajėgų – tokių, kokias jas matėme anksčiau, skelbia nytimes.com.

Budi puikios fizinės formos vyrai – mažai tikėtina, jog jie šauktiniai. Uniformos švarios ir puikiai gulančios, blizgantys šalmai, aprūpinti ir specialiais apsaugos akiniais. Rimti, ramūs (blaivūs) ir pavyzdingi kariai.

Dar vienas įrodymas, jog Rusijos karinėse pajėgose vyksta kokybiniai pokyčiai: kompaktiškas koduotei skirtas radijo stotis nuo šiol turi ir paties žemiausio rango kariai, įskaitant ir tuos, kurie vykdo įprastinius budėjimus pamainomis. Šios radijo stotys – iškalbingas ženklas, bylojantis apie intensyviai vykstančius kariuomenės modernizavimo procesus, prieš penkerius metus inicijuotus paties Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Tokie Rusijos valdžios manevrai ne juokais išgąsdino buvusias sovietų šalis Rytų Europoje ir paskatino NATO aljansą persvarstyti seniau susidarytą nuomonę apie Rusijos karinę galią.

Pastarąsias kelias savaites Kryme Rusija išdidžiai demonstruoja naują ir tviskantį šalies kariuomenės avangardą – tai, ką šie kariai gali mobilumo, ginkluotės ir drausmės prasme, kardinaliai skiriasi nuo Rusijos pajėgų, kurias buvo galima matyti siautėjant Gruzijoje 2008 metais ar prieš su dešimtmečius malšinant konfliktus su musulmonais separatistais Šiaurės Kaukaze.

Praeityje Rusijos kariuomenės pasirodymai aiškiai parodydavo, kokios vidinės problemos kankina šį darinį: elementarios disciplinos ir išteklių trūkumas, faktas, jog didžiąją dalį pajėgų sudaro nepatyrę šauktiniai, kuriems nepavyko kyšiais išsipirkti nuo privalomos karinės tarnybos. Labai opi buvo ir atviro alkoholizmo problema. Reikia paminėti ir taktinių sprendimų nei elementaraus fizinio pasirengimo trūkumą.

Bet Kryme viskas kitaip. Kremliui sėkmingai ėmus vykdyti kariuomenės modernizavimo kampaniją – negailėta lėšų nei mokymams, nei naujai įrangai, nei karių algoms – rezultatai kalba patys už save. Teigiami pokyčiai matomi ne tik plika akimi žvelgiant į karių išvaizdą bei jų turimą techniką – įspūdį daro ir greitis, per kurį jie, praktiškai nepanaudoję jėgos, persikraustė į Krymą.

Kryme esantys Rusijos kariai gali būti drąsiai įvardijami kaip naujasis Rusijos karinių pajėgų elitas. Anot analitikų, dosnios Kremliaus investicijos sėkmingai atgaivino šalies kariuomenę – ji pasirengusi ne tik, esant reikalui, pademonstruoti sunkiai atremiamą jėgą, bet ir iš visų jėgų ginti ir saugoti šalį.

„Rusijos ginkluotųjų pajėgų kokybiniai pokyčiai vyksta dviem aiškiomis kryptimis – pirmiausia stiprinamos šalies strateginės branduolinės pajėgos (taip užsitikrinama, jog nei viena pasaulio valstybė nedrįs pulti Rusijos)“, - teigia Maskvoje dirbantis nepriklausomas kariuomenės analitikas Aleksandras Golcas.

„Visų antra, itin skubiai dislokacijos vietą galinčių leisti pajėgų tobulinimas – joms skirta užduotis numaldyti bet kurį vietinį konfliktą, pavyzdžiui, kaip kad buvo kare su Gruzija, ar imtis greitos operacijos Ukrainoje ar kur kitur. Įvykdžiusi visas šias reformas, Maskva šiuo metu turi karinį pranašumą prieš bet kurią kitą posovietinės erdvės valstybę“, - teigia specialistas.

Vienas Vakarų pareigūnas, analizuojantis karines pajėgas regione, tvirtina, jog šiandieninių Rusijos ginkluotųjų pajėgų skirtumas su veikusiomis praeityje yra daugiau nei akivaizdus.

„Akivaizdu, jog dabar jos žymiai profesionalesnės. Tikrai įspūdinga“, - teigia anonimu pageidavęs likti pareigūnas.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų transformacija buvo asmeninis V. Putino prioritetas, kuris, tiek 2009-2012 metais eidamas ministro pirmininko pareigas, tiek grįžęs į prezidento postą, šiam tikslui noriai skyrė milijardus dolerių. Kariuomenė buvo viena iš nedaugelio sričių, kurioms Rusijos biudžete pinigų visada atsirasdavo.

Nuo pat 2012 metų pradžios algos daugumai kariuomenės personalo šoktelėjo beveik tris kartus. Rusijos kariuomenės eilinių ir seržantų algos dabar svyruoja nuo 700 iki 1500 dolerių per mėnesį (1755-3762 Lt) – Rusijos kontekste šios sumos skamba tikrai solidžiai. Be to, Kremlius kariuomenės darbuotojams užtikrina ir privilegijas, susijusias su būstu ir švietimu.

Vasarį, sakydamas kalbą iš karto po algų padidinimo, V. Putinas pareiškė: „Visada buvau įsitikinęs, jog karinėse pajėgose tarnaujantiems reikia mokėti orias algas. Rusijoje šis klausimas visada buvo opus. Kariams reikia mokėti daugiau nei patyrusiems specialistams ekonomikos, administracijos ar kituose valstybiniuose sektoriuose“.

Viena iš priežasčių, kodėl 2011 metais iš pareigų pasitraukė Rusijoje taip gerbtas finansų ministras Aleksejus L. Kudrinas, buvo būtent šalies kariuomenės finansavimo, kuris nuolat didėja, klausimas. Skaičiuojama, jog 2016 metais jis sieks apie 100 mlrd. dolerių per metus (250 mlrd. Lt) – šiais metais skirta 80 mlrd. (200 mlrd. Lt) (nors šalies ekonomikos padėtis tikrai nėra tokia stabili, kaip norėtųsi).

Visi puikiai supranta, jog V. Putino perkalbėti neįmanoma. Rusijos prezidentas nuolat pabrėžia, jog šalies karinių pajėgų stiprinimas – Rusijos ateities garantas.

Siekiant šio tikslo, Rusijoje pirmą kartą parengta daugumą susijusių žinybų įtraukusi karinė strategija, kurioje įvardytas itin ambicingas tikslas atnaujinti ginkluotės sistemas ir pasiekti, jog visi kariniai daliniai, būtų bet kurią akimirką pasirengę imtis aktyvių veiksmų.

Rusijos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas – V. Putinas – taip pat prisidėjo ir prie precedento neturėjusių karinių mokymų, tarp kurių buvo ir, kaip įvardija pats Kremlius, didžiausia karių mobilizacija taikos metu, kurioje dalyvavo apie 160 tūkst. karių. Šie mokymai Rusijos Tolimuosiuose Rytuose vyko 2013 metų vasarą. O kur dar visa serija Vakarų Rusijoje vykusių karinių manevrų, skirtų pasirengti galimoms grėsmės prie sienų su Europa ir Kaukazu.

„Mūsų tikslas – moderni, mobili ir visa reikiama įranga aprūpina kariuomenė, galinti skubiai ir adekvačiai reaguoti į bet kokias potencialias grėsmes, užtikrinti taiką ir apsaugoti mūsų šalį, mūsų žmones, mūsų sąjungininkus bei mūsų valstybės ir tautos ateitį“, - susitikimo su kariuomenės lyderiais metu 2013 metų vasarį sakė V. Putinas.

Žaibo greičiu vykęs strateginis Krymo karinių bazių perėmimas aiškiai parodė, ką gali naujoji Rusijos kariuomenė.

Galima pastebėti akivaizdų kontrastą su trumpai trukusiu 2008 metų karu Gruzijoje, kai Maskva sėkmingai įveikė savo akivaizdžiai silpnesnį priešininką, tačiau, pati to nenorėdama, parodė visas savo kariuomenės silpnąsias puses – problemas, siekiančias net dvi karines kampanijoas Čečėnijoje (Gruzijoje buvo galima matyti tiesiog prie kelio paliktus sugedusius rusų karinius automobilius ir prie jų besikeičiančius kareivius).

„Pirmiausia būta rimtų komunikacijos bėdų, nes efektyvi komunikacija – efektyvaus karių valdymo pagrindas“, - teigia vyriausiasis leidinio „Military Industrial Courier“ redaktorius Michailas Chodarionokas.

„Komunikacijos problemos buvo tokios akivaizdžios, kad joms teko skubiai imtis priemonių“, - teigia specialistas.

Patobulinimai akivaizdūs – nuo pat mažiausių vienetų iki vadovybės. Puikiausias teigiamų pokyčių įrodymas – operacija Kryme. Perevalnės bazėje patruliuojantys kariai apsirūpinę naujos kartos radijo ryšio įranga – tokią amerikiečiai sėkmingai naudoja jau seniai, tačiau Rusijos kariams tai naudinga naujovė.

Vakarų pareigūnai teigia, jog tokių mobilių kodavimui skirtos radijo įrangos paplitimas byloja daugiau nei vien naujus pirkinius. Gali būti, jog karinio laipsnio neturintys kariai gavo daugiau įgaliojimų ir sprendimų priėmimo galią – tokie pokyčiai neabejotinai Rusijos kariuomenės vienetus pavers lankstesniais ir naudingesniais, siekiant bendro tikslo.

„Rusijos kariuomenei tai labai galingas naujas ginklas“, - teigia pareigūnas.

Minėtoji radijo įranga – tik dalis V. Putino plano aprūpinti šalies karius nauju inventoriumi. Ši iniciatyva dar žinoma kaip programa „Ratnik“ – jos tikslas pasirūpinti, jog Rusijos kariai gautų naujus šalmus, neperšaunamas liemenes, apsauginius balistinius akinius, antkelius, uniformas, komunikacijos ir navigacijos įrangą, šauliams skirtą naktinio matymo įrangą, ginklų.

Akivaizdu, jog Rusijos kariuomenė kaip pavyzdį pokyčiams pasirinko Vakarų karius Afganistane ir Irake. Svarbu tai, jog rusai ir toliau neketina nuleisti rankų. Jau Kryme Rusijos kariai išdidžiai puikuojasi naujomis uniformomis, šalmais, akiniais, neperšaunamomis liemenėmis ir antkeliais.

Rusijos pajėgos taip pat pastebėtos ir dirbančios su moderniomis radioelektroninių trukdžių stotimis, tarp kurių „Tigr-M“ ir „R-330Zh“ platformos, kurios veiksmingai blokuoja GPS ir palydovinius telefoninio ryšio signalus. Šie trukdžių stočių funkciją atliekantys automobiliai taip pat kardinaliai skiriasi nuo tų, kuriuos buvo galima pamatyti Gruzijoje ir Šiaurės Kaukaze. Arba jie visiškai nauji, arba kaip reikiant renovuoti.

Nors analitikai ir tvirtina, jog Rusijos kariuomenė tarsi atgimė iš naujo, yra tokių, kurie perspėja skubotų išvadų, remiantis vien tuo, ką galima matyti Kryme, nedaryti. Gali būti, jog Krymas pasirinktas kaip podiumas pademonstruoti viską, ką Rusijos kariuomenė turi geriausio.

„Akivaizdu, jog nuo 2008 metų žengtas žingsnis pirmyn, tačiau ar jis pakankamai reikšmingas, sužinosime tik vėliau. Ar Rusijos kariuomenė šiuo metu yra reali grėsmė NATO? Nemanau. Nemanau, jog pokyčiai tokie kardinalūs. Greičiausiai jie dar tik pradinėje stadijoje“, - mano JAV valstybės finansuojamo tyrimų centro „Center for Naval Analyses“ vyresnysis analitikas Dmitrijus Gorenburgas.

D.Gorenburgas pažymi, jog Rusijos kariams kol kas neteko susidurti su realiu pasipriešinimu, karinių veiksmų imtis jiems dar neteko. Iš esmės jiems tereikėjo taikiai perimti bazių ir pastatų kontrolę iš karių, kurie nebuvo gavę jokių nurodymų priešintis. Tad realaus konflikto kaip ir nebuvo“, - teigia D.Gorenburgas.

„Military Industrial Courier“ redaktorius M. Chodarionokas teigia, jog tikrai prireiks laiko, kol pokyčiai apims visas Rusijos karines pajėgas. Nepaisant to, rusų pasiekimai verti pagarbos.

„Viskas savo vietose. Nebetenka rausti iš gėdos dėl karių elgesio ir gendančių automobilių“, - sako M. Chodarionokas.

Dar svarbiau, anot specialisto, jog Rusijos karinės pajėgos pasistengė, kad pokyčiai duotų naudos. „Didžiausias pasiekimas, mano nuomone, valdymo sistemos organizavimas. Operacijų slaptumas, operatyvumas ir staigumas. Informacija niekur nenuteka. Nuosmukio epocha sėkmingai įveikta, šalies ginkluotosios pajėgos tobulėja“, - konstatuoja M. Chodarionokas.