Leonidas Kučma administracijos vadovus keisdavo kas dvejus metus: labiausiai iš visų pasisekė tik Viktorui Medvedčukui (dabartiniam prorusiškos partijos lyderiui parlamente) – jis šiose pareigose dirbo nuo rinkimų į Aukščiausiąją Radą 2002 m. iki pat L. Kučmos epochos pabaigos.

Viktoras Juščenka juos keisdavo dar dažniau, kol galiausiai apsistojo ties Viktoru Baloga, Užkarpatėje žinomu pusiau mafijos klano vadovu, kuriam kažkaip pavykdavo išlaikyti valdžios pusiausvyrą maištingame parlamente.

Viktoras Janukovyčius pertvarkė administraciją lemtingąjį 2014 m. sausio mėnesį: vietoje oligarcho Dmytro Firtašo statytinio Sergejaus Levočkino jis paskyrė asmenį iš savo artimo doneckiečių rato – Andrejų Kliujevą, tačiau buvo jau per vėlu...

Petro Porošenka savo valdymo pradžioje kliovėsi artimu bičiuliu, žiniasklaidos magnatu Borisu Ložkinu, tačiau 2016 m. administracijos vadovu tapo nieko neišsiskiriantis tarnautojas iš Charkovo Igoris Raininas. Jis įsiminė tik tuo, kad po Volodymyro Zelenskio pergalės grįžo į gimtąjį miestą, kad įkurtų V. Medvedčuko naujosios partijos „Opozicijos platforma – Už gyvenimą“ branduolį.

Andrejus Jermakas

Kai prezidento biuro vadovą nusprendė pakeisti V. Zelenskis, jo oponentai pirmiausia pasakė štai ką: „Igorio Kolomoiskio žmogų pakeitė Maskvos žmogumi.“ Prezidento šalininkai, prisiminę istoriją su I. Raininu, pareiškė: „Galima pagalvoti, kad valdant Porošenkai šiai įstaigai vadovavo patriotas“.

Naujai paskirtą biuro vadovą Andrejų Jermaką Ukrainos žiniasklaida jau pradėjo vadinti „viceprezidentu“ (de jure tokios pareigybės šalyje nėra), darydama užuominas į išaugusią tarnautojo valdžią.

Kalbant apie „I. Kolomoiskio žmogų“ Andrejų Bogdaną, buvusį biuro vadovą, jo politinė žvaigždė pasiekė zenitą prezidento rinkiminės kampanijos metu.

Andrejus Jermakas

Socialiniuose tinkluose buvo daug juokaujama apie nuotraukas, kuriose A. Bogdanas šnibžda V. Zelenskiui į ausį – neva prezidentas ir žingsnio žengti negali be patarimų. A. Bogdano gyvenimo aprašyme yra viena labai skambi eilutė – „asmeninis Igorio Kolomoiskio advokatas“. Šiam skandalais pagarsėjusiam oligarchui priklauso televizijos kanalas „1+1“, transliuojantis šou „95-asis kvartalas“.

Elementari logika sufleravo: per A. Bogdaną prezidentui į ausį šnibžda pats I. Kolomoiskis. Ką daryti? Be to, tokiose aukštose pareigose atsidūręs buvęs advokatas ėmė erzinti Jungtines Amerikos Valstijas – juk ten pradėtos baudžiamosios bylos prieš oligarchą.

Pirmas pavojaus signalas nuskambėjo vasarą: žiniasklaidoje atsirado pranešimas apie A. Bogdano atsistatydinimą, kuris pasirodė besąs gana keista apgaulė, sugalvota žurnalistų, kuriuos prezidento biuro vadovas gana atvirai niekino. Antras signalas – A. Bogdanas buvo pašalintas iš užsienio delegacijų sudėties. Na, o paskui įvyko atsistatydinimas – vasario 11 d. biuro vadovas paliko postą pasakęs: „Dabar kiekvienas už save.“ Nemaloniai bendraujantis ir įžūliai besielgiantis funkcionierius iš I. Kolomoiskiui pavaldžių žmonių būrio nulipo nuo scenos. V. Zelenskis tarytum pakeitė filtrą, prisigėrusį pakankamai politinių toksinų.

Volodymyras Zelenskis, Andrejus Bogdanas

„Maskvos žmogumi“ A. Jermaką vadina V. Zelenskio politiniai oponentai. Vienas iš argumentų skamba taip: kalbėdamas su Amerikos diplomatais, jis skelbia Rusijos propagandos žinutes. Turimi omenyje JAV specialiojo patikėtinio Ukrainoje Williamo Tayloro pasakyti žodžiai Donaldo Trumpo apkaltos bylos nagrinėjimo metu.

Diplomatas pareiškė, kad A. Jermakas karo kurstymu Donbase kaltina P. Porošenką. Jaunesnysis A. Jermako brolis Denisas dalyvavo antiteroristinėje operacijoje ir patyrė smarkią kontūziją. Būtent sužeisto brolio nuotrauką W. Taylorui rodė dabartinis prezidento biuro vadovas sakydamas, kad „dėl to kaltas P. Porošenka“. Poelgis gana abejotinas, tačiau tiesiogiai nieko neįrodo.

A. Jermakas turi tam tikrą jį itin kompromituojantį „bagažą“: jis daug metų buvo Regionų partijos (V. Janukovyčiaus laikų valdančioji partija) liaudies deputato Elbruso Tedejevo padėjėju. E. Tedejevas – ne šiaip „vienas iš daugelio“. Jis yra laisvųjų imtynių pasaulio čempionas, garsi asmenybė Ukrainos sporte. Konflikto Maidane metu E. Tedejevas pasižymėjo tuo, jog koordinavo vadinamųjų „tituškų“ (sportuojančio jaunimo), puolusių Maidano aktyvistus, veiksmus. 2014 m. vasario 18 d. vyras kartu su Vidaus reikalų ministerijos pareigūnais dalyvavo atliekant kratas viename iš vyriausybinių kvartalų.

Su V. Zelenskiu A. Jermaką likimas suvedė kino pramonės srityje – pastarasis buvo gana žinomas Ukrainos prodiuseris. Po rinkimų A. Jermakas tapo naujojo prezidento patarėju užsienio politikos klausimais. Gana kuklių užsienio reikalų ministro Vadimo Pristaiko gebėjimų fone jis tapo tikru pilkuoju kardinolu ir kuravo dvi svarbiausias kryptis: komunikaciją su Maskva ir Vašingtonu. Deja, santykių su JAV srityje didelių rezultatų nepasiekė: žadėtas V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimas neįvyko, ir, atsižvelgiant į apkaltos skandalą, vargu ar įvyks iki kitų JAV prezidento rinkimų.

Kalbant apie Maskvą, A. Jermako nuopelnu laikomi du apsikeitimai belaisviais, įvykę praėjusių metų rugsėjo ir gruodžio mėnesiais. Jeigu valdant P. Porošenkai derybų metu faktiškai tarpininkaudavo V. Medvedčukas, tai valdant V. Zelenskiui šią funkciją atlieka A. Jermakas. Jo paskyrimas į prezidento biuro vadovo postą rodo V. Zelenskio prioritetus: nevieša diplomatija (paslaptingasis prezidento vizitas į Omaną yra dar vienas šio teiginio patvirtinimas), belaisvių išlaisvinimas, derybos su Rusija ir strateginis tikslas – taikus konflikto Donbase sureguliavimas.

Dmitrijus Kozakas

Tiesa, kaip galutinį konflikto sureguliavimą suvokia pats Ukrainos vadovas, sunku įsivaizduoti. Savo kalba Miuncheno saugumo konferencijoje V. Zelenskis sugebėjo supykdyti tiek Maskvą, tiek Ukrainos patriotus.

Maskva įniršo dėl jo teiginio, kad neįmanoma vesti derybų su nepripažintomis „Luhansko liaudies respublika“ (LLR) ir „Donecko liaudies respublika“ (DLR). Patriotai pasiuto išgirdę prezidento pasiūlymą dėl bendro patruliavimo pasienyje su Rusijos Federacija naudojant Ukrainos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) bei... LLR ir DLR pajėgas. Pasiūlymas išties „novatoriškas“. Kaip susitarti dėl tokio žingsnio be tiesioginių derybų?

Balandžio mėnesį numatytas „Normandijos formato“ susitikimas tam tikru išbandymu taps visų pirma A. Jermakui. Iki susitikimo jis turi spėti sušvelninti dialogą su panašias pareigas einančiu Dmitrijumi Kozaku, kuris Rusijos Federacijoje pakeitė už santykius su Ukraina atsakingą Vladislavą Surkovą. D. Kozakas yra mažesnis „grobuonis“ nei jo pirmtakas. Jis sugalvojo taip ir neįgyvendintą Moldovos federalizacijos projektą. Tikėtina, kad D. Kozako požiūris į Ukrainą bus analogiškas. Nepaisant pasikeitusių derybininkų, kol kas negalima kalbėti apie reikšmingą pažangą bandant sureguliuoti konfliktą Donbase: Maskva primygtinai reikalauja, kad Kijevas vestų tiesiogines derybas su LLR ir DLR lyderiais, tačiau Kijevas šį planą protingai atmeta.

Vladimiras Putinas, Dmitrijus Kozakas

Gali būti, kad jeigu A. Jermakas nepademonstruos „sėkmės istorijos“ ir neužtikrins, jog šių metų spalio mėnesį būtų surengti rinkimai visoje Ukrainos teritorijoje (išskyrus Krymą) ir atsirastų pasienio su Rusijos Federacija kontrolė Donbase, jis irgi taps gana toksišku V. Zelenskiui, ir prezidentas eilinį kartą pakeis savo biuro vadovą.

Savotišku „filtru“, tik jau šalies ekonomikos srityje, tapo ministras pirmininkas Oleksijus Hončarukas. Kaip ir A. Bogdanas, jis atsistatydino, tiksliau – norėjo. O. Hončarukas įteikė atsistatydinimo prašymą, kai internete paplito neva neoficialaus vyriausybės narių susitikimo garso įrašas, kuriame ministras pirmininkas sakė, kad „prezidento galvoje rūkas“. Vietoje atsistatydinimo prašymo patenkinimo pasirodė vaizdo įrašas, kuriame V. Zelenskis Aleksandro Lukašenkos stiliumi užkūrė pirtį premjerui ir liepė eiti dirbti bei taisyti ekonomikos klaidas. Netrukus ministras pirmininkas internetiniam dienraščiui „Ukrainskaja pravda“ duotame interviu nelyginant Šiaurės Korėjos gyventojas postringavo apie „Zelenskio išmintį“.

Galima sakyti, kad O. Hončarukas turi imunitetą iki rudens: po metų nuo paskyrimo vyriausybę bus galima be didelių pastangų atstatydinti. Pramoninės gamybos apimčių mažėjimas (2019 m. gruodžio mėnesį jos siekė 7,7 proc.), gyventojų nepasitenkinimas mokesčiais (kuriuos V. Zelenskis žadėjo sumažinti), menkas, netgi nedrąsus socialinių išmokų padidinimas – visas šis negatyvas yra nukreiptas į O. Hončaruką, kuris rudenį „gali būti paaukotas“.

Volodymyras Zelenskis, Oleksijus Hončarukas

Regis, ambicijas tapti ministru pirmininku pradėjo rodyti vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas. Jis yra vienintelis ministras, išsaugojęs savo postą nuo Maidano – nuo 2014-ųjų jo kėdė nepajudinama. V. Zelenskis jį paliko laikinojoje vyriausybėje tarsi atsidėkodamas už teisėsaugos užtikrinimą rinkimų metu. Kita vertus, nieko laikino A. Avakovo pareigose nematyti. Neseniai jis pradėjo lydėti prezidentą kelionėse po užsienį, pavyzdžiui, į Vatikaną. Net V. Zelenskio partijos viduje vidaus reikalų ministras yra subūręs šalininkų grupę.

„Liaudies tarnas“ šiandien turi jau tris įtakos centrus: prezidentui ištikimi deputatai, I. Kolomoiskio žmonės (tarp jų yra ir labai atstumiančių, įskaitant atvirai prorusiškas pažiūras demonstruojantį Maksimą Bužanskį) ir A. Avakovo žmonės, kurie šiuo metu lobistiniu keliu bando prastumti įstatymą dėl „įteisintųjų vagių“ persekiojimo.

Arsenas Avakovas

Prezidento partija nesiliauja stebinusi: per palyginti trumpą laiką ji spėjo net tris kartus pakeisti savo ideologinius orientyrus ir dabar remiasi „ukrainietišku centrizmu“ (o viskas prasidėjo nuo libertarizmo). Apie naująją ideologijos kryptį buvo pranešta vasario 16 d. įvykusiame suvažiavime. Įdomu tai, kad jame nedalyvavo du svarbūs asmenys: parlamento pirmininkas Dmitrijus Razumkovas ir frakcijos lyderis Davidas Arachamija, garsėjantis savo skambiais pareiškimais, kad reikia atsisakyti derinti šalies įstatymus su Europos Sąjungos (ES) teisės normomis ir kad būtina užtikrinti vandens tiekimą į Krymą. Panašu, kad prezidento partija irgi turi savo „filtrus“, kuriuos galbūt nuspręs pakeisti artimiausiu metu.