„Šiuo metu Europoje yra dvi stovyklos. Vienai jų vadovauja E. Macronas“, – sakė V. Orbanas per spaudos konferenciją Milane po derybų su M. Salvini.
„Jis vadovauja politinėms jėgoms, palaikančioms imigraciją. Tuo tarpu mes norime sustabdyti nelegalią imigraciją“, – kalbėjo Vengrijos premjeras.
Europos Parlamento rinkimai turėtų įvykti ateinančių metų gegužę.
Italijos vidaus reikalų ministras M. Salvini, taip pat užimantis vicepremjero postą, migracijos klausimu palaiko vadinamąjį Višegrado ketvertą – Čekiją, Lenkiją, Austriją ir Vengriją.
M. Salvini ir V. Orbanas derybas surengė po kiek anksčiau įvykusio Italijos ministro pirmininko Giuseppe Conte ir Čekijos vyriausybės vadovo Andrejaus Babišo susitikimo, kuriame taip pat aptarta migracijos tema.
„Ministrų pirmininkų derybose daugiausiai dėmesio buvo skirta bendram tikslui - saugesnei ir teisingesnei Europai, kurio reikia siekti... pradedant nuo Europos piliečiams svarbiausių klausimų: kovos su nelegalia imigracija, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, socialinio ir ekonominio stabilumo“, – rašoma vyriausybės išplatintame pranešime.
„Nė žingsnio atgal“
M. Salvini ne kartą buvo surėmęs ietis su Europos Sąjunga dėl imigracijos. Jis kaltina Bendriją palikus Italiją vieną tvarkytis su šimtais tūkstančių migrantų, atvykusių į šalį nuo 2013 metų.
M. Salvini sulaukė palaikymo iš įtakingų Europis ultradešiniųjų stovyklos figūrų, įskaitant Marine Le Pen (Marin Le Pen) ir V. Orbaną. Pastarasis patvirtino Italijos žiniasklaidos pranešimus, kad yra pavadinęs M. Salvini savo „didvyriu ir pakeleiviu“.
M. Salvini, kraštutinių dešiniųjų „Šiaurės lygos“ (Lega Nord) lyderis, pažėrė kritikos „globalistams“, tokiems kaip Vengrijoje gimęs milijardierius ir filantropas George‘as Sorosas, kuris dažnai tampa aštrios V. Orbano retorikos taikiniu, ir Prancūzijos vadovas E. Macronas.
Prancūzijos prezidentas griežtai kritikavo šalis, atsisakančias bendradarbiauti dėl migracijos. Anot jos, šalys, kurios „gauna naudos iš ES, bet ima reikšti savo nacionalinius interesus, kai sprendžiamas migracijos klausimas“, turėtų sulaukti sankcijų.
Antradienio susitikimas Milane surengtas po naujausio Italijos konflikto su Briuseliu dėl imigracijos. Dėl šio ginčo dešimtys migrantų daug dienų buvo įstrigę Italijos pakrančių apsaugos tarnybos laive Sicilijos uoste. Galiausiai sekmadienį migrantams buvo leista išlipti iš laivo, kai buvo pasiektas susitarimas dėl jų perkėlimo į kitas šalis.
M. Salvini sakė, kad toliau neleis nevyriausybinių organizacijų laivams su migrantais įplaukti į Italijos uostus, ir paniekinamai atsiliepė apie Sicilijos prokuratūros pradėtą tyrimą jo atžvilgiu dėl „neteisėto laisvės atėmimo“.
„Jie neprivers manęs žengti atgal nors žingsnį“, – ryžtingai kalbėjo ministras.
V. Orbanas žurnalistams sakė, kad jis neleis migrantų į Vengriją, ir tvirtino, kad pagalba turėtų būti suteikiama ten, kur žmonės pateko į bėdą, užuot gabenus tas bėdas mums“.
„Mums reikia naujos Europos Komisijos, kuri gintų Europos sienas“, – kalbėjo jis.
Konfliktas
Migracija yra itin opus klausimas Italijoje. Carlo Cattaneo instituto atliktas tyrimas parodė, kad 70 proc. italų mano, jog imigrantai, atvykę iš ES nepriklausančių valstybių, sudaro beveik keturis kartus didesnį procentą visų šalies gyventojų nei skelbia ES statistikos tarnyba. Eurostato duomenimis, 2017 metų pradžioje jie sudarė 7 proc. Italijos populiacijos.
M. Salvini susitikimas su griežtojo kurso šalininku V. Orbanu išryškino vidaus nesutarimus Italijos valdančiojoje koalicijoje, kurią sudaro M. Salvini „Šiaurės lyga“ ir populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S).
M5S lyderis, vicepremjeras Luigi Di Maio palaiko M. Salvini neigiamą požiūrį į tai, kaip Europa sprendžia imigracijos iš Libijos problemą.
Praėjusią savaitę jis pagrasino, kad Italija sumažins savo įmokas į ES biudžetą, jeigu nesulauks didesnės Bendrijos pagalbos. Jis taip pat pritarė M. Salvini sprendimui beveik savaitę neleisti į krantą išlipti 140 migrantų, buvusių pakrančių apsaugos laive Sicilijos uoste.
Tačiau Penkių žvaigždučių judėjime yra kairiojo sparno frakcija, nepatenkinta partijos aljansu su M. Salvini.
Pirmadienį L. Di Maio pažėrė kritikos V. Orbanui už tai, kad šalis atsitvėrė „spygliuotos vietos užtvaromis“ ir atsisako prisiimti dalį naštos sprendžiant migrantų problemą.
„Mano nuomone, šalys, atsisakančios priimti perkeliamus migrantus, neturėtų gauti Europos pinigų“, – sakė L. Di Maio interviu dienraščiui „La Stampa“.