Rusijos tarpininkaujamos derybos vyks tvyrant įtampai tarp dviejų Kaukazo kaimynių, kariavusių du karus dėl ginčytino Kalnų Karabacho regiono, prie jų nestabilios sienos dažnai vyksta mirtini susirėmimai.
Baku ir Jerevanas siekė derėtis dėl taikos sutarties, padedami Europos Sąjungos ir JAV, jų diplomatinis įsitraukimas į Kaukazo reikalus pykdo tradicinę tarpininkę regione Rusiją.
„Gavome Rusijos pasiūlymą gegužės 25 d., tarpininkaujant Rusijos prezidentui, surengti trišalį aukščiausio lygio susitikimą“, – sakė N. Pašinianas per ministrų kabineto posėdį Jerevane. „Mes priėmėme šį pasiūlymą“, – pridūrė jis.
Penktadienį Maskvoje derybas turi surengti Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai.
N. Pašinianas sakė, kad Armėnija ir Azerbaidžanas turi „demilitarizuoti“ savo bendrą sieną, kaltino Baku „tęsiant eskalavimo politiką“.
2020 m. šešias savaites trukę karo veiksmai baigėsi rudenį Rusijos tarpininkautomis paliaubomis, bet Armėnija prarado dideles, daugelį dešimtmečių kontroliuotas teritorijas.
Maskva vis labiau nuvilia Jerevaną dėl negebėjimo, kaip teigiama, apsaugoti Armėniją Azerbaidžano karinės grėsmės akivaizdoje. Rusijai įklimpus į karą Ukrainoje ir nenorint įtemptų santykių su svarbiausia Azerbaidžano sąjungininke Turkija, šalių santykius mėgina švelninti Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga.
Sekmadienį N. Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas susitiko Briuselyje naujam derybų ratui, jį surengė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis. Ketvirtadienį Armėnijos ministras pirmininkas pareiškė, kad Briuselyje abi šalys susitarė pripažinti viena kitos teritorinį vientisumą, gyrė „svarbų žingsnį taikos ir stabilumo link“. Jis sakė, kad buvo padaryta „pažanga“ rengiant „galutinį taikos sutarties tekstą“.
Tikimasi, kad kitame N. Pašiniano ir I. Alijevo susitikime birželio 1 d. Moldovoje dalyvaus ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bei Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
