„Vakar telefonu kalbėjau V. Putinu apie galimą eskalavimą Kalnų Karabache ir sakiau, kad zonoje, už kurią atsakingi Rusijos taikdariai, yra problemų“, – per spaudos konferenciją Jerevane sakė N. Pašinianas.
N. Pašinianas antradienį perspėjo apie „itin didelę eskalavimo tikimybę“ neramiame pasienyje su Azerbaidžanu ir Kalnų Karabacho regione, dėl kurio abi priešiškos šalys kariavo du karus.
„Labai didelė eskalavimo tikimybė Armėnijos pasienyje (su Azerbaidžanu) ir Kalnų Karabache“, – per spaudos konferenciją sakė N. Pašinianas, apkaltinęs Baku vis „agresyvesne retorika“ per „humanitarinę katastrofą“, kurią sukėlė Baku vykdoma ginčijamos teritorijos blokada.
Sausio pabaigoje N. Pašinianas paragino Rusijos vadovą imtis „būtinų“ veiksmų, kad padėtų atidaryti svarbų koridorių į Kalnų Karabachą.
Nuo gruodžio vidurio grupė azerbaidžaniečių blokuoja vienintelį kelią į Kalnų Karabachą iš Armėnijos, protestuodami prieš, jų teigimu, neteisėtą kasybą, darančią žalą aplinkai.
Dėl to kalnuotame regione, kuriame gyvena apie 120 tūkst. žmonių, trūksta maisto, vaistų ir degalų.
Armėnija ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl to, ką ji laiko Maskvos nenoru užbaigti „humanitarinę krizę“.
Per pokalbį telefonu su V. Putinu Armėnijos vadovas „pabrėžė, kaip svarbu, kad Rusija imtųsi būtinų veiksmų“ krizei įveikti, nurodė jo biuras, tačiau nepateikė konkretesnės informacijos.
„Šiame kontekste buvo aptarta Rusijos taikos palaikymo misijos Kalnų Karabache veikla“, – buvo sakoma N. Pašiniano biuro pranešime.
Kremlius lakonišku pranešimu pareiškė, kad abu lyderiai aptarė dabartinę padėtį, pabrėždami, kaip svarbu įgyvendinti visus Rusijos tarpininkaujamus susitarimus.
Maskva siekia išlaikyti savo, kaip tarpininkės tarp buvusių sovietinių respublikų vaidmenį, nors ir yra įklimpusi į karą Ukrainoje.
Kremlius siekia išlaikyti subtilią pusiausvyrą Pietų Kaukaze, kur jis nori palaikyti gerus santykius ne tik su savo tradicine sąjungininke Armėnija, bet ir Azerbaidžanu bei jį remiančia Turkija.
Armėnija kaltina savo aršų priešininką Azerbaidžaną vykdant „etninio valymo politiką“ ir verčiant etninius armėnus palikti atplėštą regioną.
Azerbaidžanas atmeta kaltinimus, kad jis surengė blokadą, ir tvirtina, kad civilinis transportas ir prekės gali laisvai judėti į regioną ir iš jo.
