Savo kalboje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke N. Pašinianas sakė, kad nuo rugsėjo 13 dienos, kai Azerbaidžanas užpuolė kaimyninę Armėniją, yra įrodymų apie kankinimus, kariškių žalojimą, žudymus be teismo, blogą elgesį su armėnų karo belaisviais ir „žeminantį elgesį su jų kūnais“.
„Azerbaidžano kariškiai itin žiauriai žalojo žuvusių armėnų moterų karių kūnus, o paskui pasididžiuodami filmavo vaizdo kameromis“, – sakė N. Pašinianas.
N. Pašinianas paragino Azerbaidžaną pasitraukti iš Armėnijos teritorijos, o į abiejų šalių pasienio rajonus nusiųsti tarptautinę stebėjimo misiją.
Rugsėjo 13 dieną Azerbaidžanas užpuolė Armėniją, teigdamas, kad Armėnija įvykdė provokaciją. N. Pašinianas ketvirtadienį pavadino puolimą „neišprovokuotu ir nepagrįstu“.
Apžvalgininkai mano, kad Azerbaidžanas naudojasi tuo, kad Rusija, kuri veikia Armėnijos saugumo garantas, šiuo metu yra užsiėmusi karu Ukrainoje.
Armėnija ir Azerbaidžanas jau dešimtmečius ginčijasi dėl Kalnų Karabacho regiono, kuriame istoriškai daugumą gyventojų sudarė armėnai, tačiau sovietų valdymo laikais jis teisiškai priklausė Azerbaidžanui.
Tačiau, pasak Jerevano, neseniai įsiplieskusios kovos vyko ne dėl Kalnų Karabacho, o dėl vietovių pačioje Armėnijoje.
