Atnaujinta 21.33

„Mūsų duomenimis, žuvo apie 200 azerbaidžaniečių karių, sunaikinta 30 šarvuotos technikos ir 20 bepiločių skraidyklių“, – sakė jis.

A. Ovanisiano žodžiais, Armėnijos netektys – „iš beveik 100 sužeistų karių 90 būklė normali, o kiti buvo išvežti į karo ligoninę Jerevane“.

Anksčiau Armėnija pripažino 16 karių žūtį ir daugiau kaip 100 buvo sužeisti.

Armėnijos gynybos ministerijos atstovas taip pat pareiškė, kad Armėnija turi duomenų, jog Azerbaidžanas šiame kariniame konflikte naudoja samdinius.

Trumpoje spaudos konferencijoje, atsakydamas į klausimą apie galimą samdinių iš Sirijos dalyvavimą mūšiuose prieš nepripažintą Kalnų Karabacho respubliką, A. Ovanisianas sakė: „Yra patikslintų duomenų apie samdinius, Turkijos kišimąsi ir turkų ginkluotės naudojimą.“

Atnaujinta 20.13

Neeilinio posėdžio metu sprendimui, kad būtų įvesta karo padėtis, pritarė Azerbaidžano parlamentas, o vėliau pavirtino ir prezidentas.

Karo padėtis pradės galioti nuo sekmadienio vidurnakčio vietos laiku. Be to, nuo pirmadienio vakaro keliuose šalies regionuose naktimis galios komendanto valanda.

Sekmadienį Azerbaidžano pajėgos pranešė iš armėnų separatistų perėmusios strategiškai svarbaus kalno Kalnų Karabache kontrolę. Šis kalnas svarbus Jerevano ir armėnų kontroliuojamo anklavo komunikacijai užtikrinti.

Žinią apie perimtą 3 000 metrų aukščio Murovdago kalnagūbrio kontrolę pavirtino ir Azerbaidžano prezidentūra.

Azerbaidžane skelbiama karo padėtis

Atnaujinta 20.05

Azerbaidžano programišių grupė „Karabakh Hacking Team“ pranešė įsilaužusi į maždaug 90 Armėnijos tinklalapių, Azerbaidžanui pradėjus karinę operaciją Kalnų Karabacho konflikto zonos kontaktinėje linijoje.

„Azerbaidžano programišiai „nulaužė“ iki 90 Armėnijos svetainių ir paskelbė prezidento Ilhamo Alijevo žodžius“, – pareiškė programiškų grupė savo kanale „Telegram“.

Pranešime pažymima, kad svetainėse, į kurias buvo įsilaužta, programišiai paskelbė 2010 metais Karabache žuvusio azerbaidžaniečių kario Mubarizo Ibrahimovo nuotraukų.

Anksčiau buvo pranešta, kad apie dešimt Armėnijos žiniasklaidos priemonių svetainių sekmadienį tapo kibernetinių atakų aukomis, o įsilaužėliai minėtose svetainėse publikavo Azerbaidžano prezidento atvaizdą.

Atnaujinta 19.45

Azerbaidžane per artilerijos ugnį, kurią sekmadienį atidengė armėnų separatistų pajėgos, žuvo penkių asmenų šeima, pranešė Azerbaidžanas.

Atsinaujinus kovoms Kalnų Karabache jau yra civilių ir karių aukų.

„Dėl [Karabacho sukilėlių] atidengtos ugnies, [Azerbaidžano] Gašalčio kaime žuvo penkių asmenų šeima“, – praneša Azerbaidžano generalinė prokuratūra.

Atnaujinta 19.25

Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Džeichunas Bairamovas ir ES specialusis įgaliotinis Pietų Kaukaze Toivo Klaaras sekmadienį bendravo telefonu, kad aptartų padėtį Kalnų Karabacho konflikto zonos kontaktinėje linijoje, pranešė Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

„Pokalbio telefonu metu T. Klaaras išreiškė susirūpinimą dėl padėties regione. ES specialusis atstovas pabrėžė būtinybę imtis tinkamų žingsnių įtampai regione mažinti“, – sakoma pranešime.

Pats Dž. Bairamovas pareiškė, kad kariniai susirėmimai kontaktinėje linijoje įvyko dėl eilinės provokacijos iš Armėnijos pusės.

„Atsakomybė už susiklosčiusią padėtį tenka Armėnijos politinei ir karinei vadovybei“, – pareiškė jis.

„Eilinis Armėnijos agresijos prieš Azerbaidžaną atvejis yra šiurkštus pagrindinių tarptautinės teisės normų ir principų, JT Saugumo Tarybos rezoliucijos, raginančios visiškai ir besąlygiškai išvesti armėnų karius iš okupuotų Azerbaidžano teritorijų, tarptautinės humanitarinės teisės, įskaitant 1949 metų Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus, pažeidimas“, – pareiškė Dž. Bairamovas.

Atnaujinta 19.08

„Pirminiais duomenimis, 16 [Kalnų Karabacho] karių žuvo, o daugiau nei 100 sužeisti“ prasidėjus kovoms, pranešė separatistų gynybos ministerija.

Sekmadienį apie civilių aukas pranešė ir Baku, ir Jerevanas.

Azerbaidžanas sekmadienį paskelbė karo padėtį ir komendanto valandą sostinėje Baku ir keliuose kituose miestuose.

„Karo padėtis bus įvesta nuo vidurnakčio, taip pat bus taikoma komendanto valanda nuo 21 iki 6 val.“ Baku ir dar keliuose kituose miestuose ir rajonuose, esančiuose arti Karabacho fronto linijos, žurnalistams pranešė Azerbaidžano prezidento atstovas Hikmetas Hadžijevas.

Taip pat Azerbaidžano prezidentūra pranešė, kad Azerbaidžano pajėgos sekmadienį perėmė strateginės reikšmės Murovdago viršukalnę, kuri yra svarbi kontroliuojant susisiekimą tarp Jerevano ir armėnų valdomo anklavo.

Atnaujinta 17.50

NATO itin susirūpinusi dėl didelio masto karinių veiksmų palei Kalnų Karabacho konflikto zonos kontaktinę liniją, pareiškė NATO generalinio sekretoriaus specialusis atstovas Kaukazo ir Centrinės Azijos klausimais Jamesas Appathurai.

Azerbaidžane skelbiama karo padėtis

Jis paragino šalis nedelsiant nutraukti karinius veiksmus, dėl kurių jau nukentėjo civilių. Jo teigimu, nėra karinio sprendimo šiam konfliktui baigti.

Armėnija ir Azerbaidžanas turi atnaujinti derybas ir siekti taikos. NATO palaiko ESBO Minsko grupės pastangas.

Atnaujinta 17.43

„Raginu tarptautinę visuomenę panaudoti visus esamus svertus užkirsti kelią Turkijos kišimuisi (į konfliktą), kuris gali kartą ir visiems laikams destabilizuoti Kaukazo regioną“, – per televiziją sakydamas kalbą pareiškė N. Pašinianas.

Jis pridūrė, kad Turkijos „agresyvus elgesys kelia rimtų nuogąstavimų“, ir pasmerkė Ankaros paramą jos sąjungininkui Baku.

Savo kalboje N. Pašinianas taip pat pareiškė, kad didžiausias šalies priešas Azerbaidžanas paskelbė karą jo tautai po to, kai palei ginčytiną teritoriją kilo aršių susirėmimų.

Azerbaidžano „autoritarinis režimas dar kartą paskelbė karą Armėnijos žmonėms“, per televiziją transliuotoje kalboje pareiškė N. Pašinianas ir pridūrė, kad „esame ant visuotinio karo Pietų Kaukaze slenksčio, o tai gali turėti neprognozuojamų pasekmių“.

Atnaujinta 16.46

Azerbaidžano „autoritarinis režimas dar kartą paskelbė karą Armėnijos žmonėms“, per televiziją transliuotoje kalboje pareiškė N. Pašinianas ir pridūrė, kad „esame ant visuotinio karo Pietų Kaukaze slenksčio, o tai gali turėti neprognozuojamų pasekmių“.

„Vyriausybė nusprendė paskelbti karinę padėtį ir visuotinę mobilizaciją“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. Jis taip pat nurodė piliečiams „rengtis ginti mūsų šventąją tėvynę“.

Azerbaidžanas sekmadienį pareiškė per įnirtingus susirėmimus prie ginčijamo Kalnų Karabacho regiono fronto linijos užėmęs savo šešis kaimus, kuriuos kontroliavo armėnų separatistai.

„Išlaisvinome šešis kaimus – penkis Fizulio rajone ir vieną Džabrailo rajone“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė gynybos ministerijos atstovas.

Lietuva pasisako už taikų nesutarimų sprendimą

Kalnų Karabache sekmadienį kilus įnirtingiems susirėmimams, Lietuva ragina Armėniją ir Azerbaidžaną spręsti nesutarimus taikiu keliu, teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

L. Linkevičius perspėja, kad dabartinė situacija gali eskaluotis iki pražūtingo karo, pareikalausiančio daugybės civilių aukų.

„Labai atidžiai stebime situaciją – tikrai tai gali įsiliepsnoti į labai didelį konfliktą, be jokios abejonės. Ar tai įvyks, parodys laikas, dabar sunku ką nors pasakyti. Bet tos šalys, vadinamosios kontaktinės Minsko grupės šalys, kurios aktyviai dalyvavo, tai Prancūzija, Jungtinės Valstijos, Rusija, ESBO, matyt, dabar turi labai stipriai suaktyvinti savo dalyvavimą“, – BNS sekmadienį padėtį komentavo L. Linkevičius.

„Nes jeigu tai įplieks platesnio pobūdžio karinius veiksmus, tai bus labai daug civilių aukų, ir vargu ar tai išspręs situaciją iš principo, nes tik taikus dialogas gali nutraukti krizę“, – pridūrė jis.

L. Linkevičius teigia, kad jis jau bandė susisiekti su konfliktuojančių šalių atstovais.

NATO

„Prasidėjo viskas anksti ryte. Mėginau susisiekti su abiem ministrais, pavyko pakalbėti su Armėnijos ministru. Jo teigimu, per visą kontaktinę liniją, visame fronte vyksta apšaudymai, dalyvauja aviacija. Jie, kaip teigia, mato ir Turkijos aviaciją netoli sienos, ir aukų, yra daug sužeistų, apšaudytas Stepanakertas“, – sakė ministras.

Pasak jo, bandoma užmegzti ryšį ir su Azerbaidžano puse.

„Pavyko tik žinutę nusiųsti, priminti mūsų pokalbius ne taip seniai vykusius, kai jie abu žadėjo tik taikiais būdais spręsti tą konfliktą, kas yra įsipareigota su ESBO Minsko vadinamąja kontaktine grupe. Ir visa tai pakibę ant plauko“, – kalbėjo L. Linkevičius.

„Kiek bendravau su mūsų diplomatais, tiek Baku, tiek Jerevane, tai Azerbaidžane apskritai nėra interneto, neveikia tviterio platforma, feisbukas neveikia. Matyt, tai irgi susiję su šitais įvykiais“, – teigė jis.

Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, Armėnija ir Azerbaidžanas turėtų stabdyti konfrontaciją ir karinius veiksmus.

„Mūsų raginimas yra vienas, koks ir buvo bendraujant su abiem kolegomis: taip, kaip jie patys yra įsipareigoję, taikiais būdais spręsti konfliktą, būtent tai yra pabrėžta, tai yra pagrindinis argumentas. Ir šitai norime priminti, tai yra tarptautiniai įsipareigojimai“, – sakė ministras.

L. Linkevičius įsitikinęs, kad vėl įsiliepsnojusi karinė akistata Kalnų Karabache figūruos ir Prancūzijos prezidento viešnagės Lietuvoje metu kitą savaitę, turint omenyje, kad konflikto reguliavimo derybose dalyvauja ir Prancūzija.

„Kadangi dalyvauja, tai, manau, be abejo, bus aptarta, tuo net neabejočiau“, – komentavo L. Linkevičius.

Linas Linkevičius

Rusija ragina „nedelsiant“ nutraukti ugnį

Kilus nuožmiems susirėmimams tarp Azerbaidžano ir Kalnų Karabacho regioną kontroliuojančių armėnų separatistų, Rusija sekmadienį paragino nedelsiant nutraukti ugnį ir pradėti derybas.

„Raginame šalis nedelsiant nutraukti ugnį ir pradėti derybas, kad būtų galima stabilizuoti padėtį“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Nuo Azerbaidžano atsiskyrusį Kalnų Karabachą kontroliuojantys armėnų separatistai pranešė, jog, Baku sekmadienį pradėjus bombarduoti Kalnų Karabachą, separatistų pajėgos numušė du Azerbaidžano karinius sraigtasparnius.

Karabacho pareigūnai informavo, kad Azerbaidžanas sekmadienio ryte pradėjo „aktyvų bombardavimą“ palei Kalnų Karabacho fronto liniją. Jų teigimu, taip pat bombarduojami civiliai taikiniai, įskaitant pagrindinį regiono miestą Stepanakertą.

Azerbaidžano gynybos ministerija pareiškė pradėjusi „kontrpuolimą, siekdama sustabdyti Armėnijos kovinę veiklą ir užtikrinti gyventojų saugumą“.

Armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę iš Baku perėmė per 1991–1994 metų karą, pareikalavusį 30 tūkst. gyvybių.

Nuo 1994 metų tarpininkaujant Rusijai, JAV ir Prancūzijai vedamos derybos, kuriose mėginama išspręsti ginčą dėl Kalnų Karabacho – vieną didžiausių konfliktų, kilusių po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais. Tačiau ilgalaikės išeities iš aklavietės iki šiol nerasta.