Armėnijos vyriausybė kreipėsi į Rusiją, kad suaktyvintų abiejų šalių draugystės, bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos sutartį, rašo agentūra „Novosti-Armenia“. Toks sprendimas buvo priimtas Armėnijos premjerui Nikolui Pašinianui surengus Saugumo Tarybos posėdį.
Armėnija ir Rusija antradienį susitarė dėl bendrų veiksmų siekiant stabilizuoti padėtį Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje po mirtinų susirėmimų naktį, pranešė Jerevano pareigūnai.
Armėnijos gynybos ministras Surenas Papikianas ir Rusijos kolega Sergejus Šoigu „kalbėjosi telefonu ir aptarė Azerbaidžano agresiją prieš suverenią Armėnijos teritoriją“, sakoma Jerevano gynybos ministerijos pranešime ir priduriama, kad jiedu „sutarė imtis būtinų veiksmų padėčiai stabilizuoti“.
Armėnijos gynybos ministerija pranešė, kad 8 valandą ryto vietos laiku padėtis Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje išlieka itin įtempta, esą tęsiasi poziciniai mūšiai.
Armėnijos pareigūnai pranešė, kad Azerbaidžano pajėgos mėgina veržtis į Armėnijos teritoriją.
„Azerbaidžano pajėgos ir toliau naudoja artileriją, minosvaidžius ir bepiločius orlaivius <...> smogdamos karinei ir civilinei infrastruktūrai. Priešas bando veržtis [į Armėnijos teritoriją]“, – sakė Gynybos ministerija Jerevane po naktį pasienyje vykusių susirėmimų, per kuriuos žuvo abiejų šalių karių.
N. Pašinianas antradienį skambino pasaulio lyderiams ir reikalavo „adekvačios reakcijos“, Jerevanui pareiškus, kad Azerbaidžano pajėgos mėgina veržtis į Armėnijos teritoriją, pranešė jo biuras.
Biuras nurodė, kad N. Pašinianas paskambino Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriui Antony Blinkenui, „informavo juos apie agresyvius Azerbaidžano veiksmus prieš suverenią Armėnijos teritoriją“ bei pareikalavo „adekvačios tarptautinės bendruomenės reakcijos“.
Armėnija ir Azerbaidžanas antradienį pranešė, kad ginčijamame Kalnų Karabacho regione vėl prasiveržus smurtui įsiplieskė didelio masto susirėmimai, pareikalavę azerbaidžaniečių karių gyvybių.
Nuo 2020 metų, kai baigėsi pusantro mėnesio trukęs Jerevano ir Baku karas dėl Kalnų Karabacho kontrolės, dažnai pranešama apie susišaudymus pasienyje.
„Antradienį 0 val. 5 min. [23 val. 5 min. Lietuvos laiku] Azerbaidžanas iš artilerijos ir stambaus kalibro šaunamųjų ginklų smarkiai apšaudė Armėnijos karines pozicijas Goriso, Sotko ir Džermuko miestų kryptimi“, – pranešė Armėnijos gynybos ministerija.
Pranešime teigiama, kad Azerbaidžanas taip pat naudojo dronus.
Tačiau Azerbaidžano gynybos ministerija apkaltino Armėniją „plataus masto ardomąja veikla“ netoli pasienyje esančių Daškesano, Kelbadžaro ir Lačino rajonų. Baku teigimu, jos armijos pozicijos „buvo apšaudytos – be kito ko, iš apkasų minosvaidžių“.
„[Azerbaidžano] kariškiai patyrė nuostolių“, – teigė ministerija, bet nenurodė konkrečių skaičių.
Jungtinės Valstijos vėlai pirmadienį paragino nutraukti konfliktą. Pasak valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno, JAV yra „labai susirūpinusios“ dėl padėties – ypač dėl „pranešimų apie smūgius gyvenvietėms ir civilinei infrastruktūrai“ Armėnijoje.
„Mūsų pozicija jau ilgą laiką aiški: konfliktas negali būti išspręstas karinėmis priemonėmis, – pareiškime pabrėžė A. Blinkenas. – Raginame nedelsiant nutraukti bet kokius karo veiksmus.“
Jerevanas: žuvo mažiausiai 49 Armėnijos kariai
Armėnija antradienį pranešė, kad mažiausiai 49 jos kariai žuvo per susirėmimus pasienyje su Azerbaidžanu, naktį įsiplieskus intensyviausioms kautynėms tarp abiejų Kaukazo valstybių nuo 2020 metų karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
„Šiuo metu turime 49 žuvusius [karius] ir, deja, tai nėra galutinis skaičius“, – parlamentui sakė armėnų ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.
Jo teigimu, po naktį į antradienį Azerbaidžano vykdyto smarkaus apšaudymo kautynės aprimo.
Tuo metu Baku pareiškė, kad jo pajėgos tiktai atsakė į Armėnijos provokaciją, neigdamas teiginius, kad azerbaidžaniečiai smogė civilinei infrastruktūrai.
Pasak Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų, per susirėmimus žuvo kažkiek jų narių, tačiau nepateikė žuvusiųjų skaičiaus.
Jerevanas antradienį apkaltino Baku kariuomenę bandymu veržtis į Armėnijos teritoriją ir paprašė pasaulio lyderių pagalbos.
Skelbiama, kad su Rusija, užpernai dislokavusia taikos palaikymo pajėgas Karabache, Armėnija susitarė dėl bendrų veiksmų padėčiai deeskaluoti.
Pasak Jerevano, Armėnijos gynybos ministras Surenas Papikianas ir jo kolega rusas Sergejus Šoigu „telefonu aptarė Azerbaidžano agresiją prieš suverenią Armėnijos teritoriją“ ir „sutarė imtis būtinų veiksmų padėčiai stabilizuoti“.
Tuo metu Baku sąjungininkė Turkija antradienį paragino Jerevaną „nutraukti provokacijas“ prieš Azerbaidžaną.
„Armėnija turėtų nutraukti savo provokacijas ir sutelkti dėmesį į taikos derybas bei bendradarbiavimą su Azerbaidžanu“, – po pokalbio telefonu su Azerbaidžano užsienio reikalų ministru Jeyhunu Bayramovu per „Twitter“ parašė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
Praėjusią savaitę Armėnija apkaltino Azerbaidžaną per susišaudymą pasienyje nužudžius vieną iš jos karių.
Rugpjūtį Azerbaidžanas pranešė, kad neteko kario. Tuo metu Karabacho pajėgos patvirtino, kad du jos kariai žuvo, o dar keliolika buvo sužeisti.
Kaimyninės Kaukazo valstybės dėl šio ginčijamo regiono, etninių armėnų apgyvendinto Azerbaidžano anklavo, yra kariavę du kartus – 1990 ir 2020 metais.
Šešias savaites trukusios kautynės 2020 metų rudenį nusinešė per 6,5 tūkst. gyvybių ir baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis.
Pagal pasiektą susitarimą Armėnija užleido kelis ne vieną dešimtmetį kontroliuotus rajonus, o Maskva atsiuntė apie 2 tūkst. Rusijos taikdarių, stebinčių, kaip laikomasi trapių paliaubų.
Per gegužę ir balandį Briuselyje vykusias derybas, kurioms tarpininkavo ES, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas ir Armėnijos ministras pirmininkas N. Pašinianas susitarė „paspartinti diskusijas“ dėl būsimos taikos sutarties.
Armėnijos ir Azerbaidžano teritorinis ginčas dėl Kalnų Karabacho tęsiasi nuo 10-ojo dešimtmečio. Vietos armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Po šio žingsnio įsiplieskęs karas pareikalavo apie 30 tūkst. gyvybių ir privertė palikti namus daugybę žmonių.
