Nepaisant susirūpinimo dėl šalies automobilių, plieno ir buitinės elektronikos sektorių, Pietų Korėjos valdžia greičiausiai sutiks su Jungtinių Valstijų reikalavimais pervarstyti 2012 m. kovo mėnesį įsigaliojusį dvišalį laisvosios prekybos susitarimą.
Liepos 12 d. Vašingtonas oficialiai pasiūlė Seului persvarstyti prekybos susitarimą, dėl kurio, pasak JAV prezidento Donaldo Trumpo, JAV įmonės praranda darbo vietas. Ir nors Seulas davė suprasti, kad kol kas negali pradėti derybų, nes šalies prezidentas Moon Jae-inas dar nepaskyrė naujo prekybos ministro, vis dėlto Pietų Korėja griežtai neatsisakė derėtis dėl susitarimo, kuris būtų naudingesnis JAV.
Analitikų manymu, greitą Seulo kapituliaciją lėmė Vašingtono užuominos, kad, jei jo reikalavimai nebus patenkinti, JAV gali atsisakyti saugumo sutarties, skirtos apsaugoti Pietų Korėją nuo Šiaurės Korėjos agresijos.
Oficialiame laiške Pietų Korėjos vyriausybei JAV prekybos atstovas Robertas Lighthizeris pasiūlė per artimiausias 30 dienų Vašingtone surengti specialaus jungtinio komiteto posėdį, per kurį būtų apsvarstyti dvišalės prekybos sutarties pakeitimai. Nurodyta persvarstymo priežastis buvo nemažėjantis JAV prekių prekybos su Pietų Korėja deficitas.
„Pietų Korėja yra svarbus JAV sąjungininkas ir reikšmingas prekybos partneris, todėl, siekdami stiprinti mūsų santykius, turime užtikrinti laisvą, sąžiningą ir darnią prekybą, – savo laiške teigė R. Lighthizeris. – Vienas iš svarbiausių D. Trumpo administracijos tikslų – sumažinti prekybos deficitą su partneriais visame pasaulyje, todėl mums susirūpinimą kelia didelis mūsų prekybos su Pietų Korėja disbalansas.“
JAV prekybos atstovo biuro pateiktais JAV statistikos duomenimis, JAV prekių prekybos su Pietų Korėja deficitas nuo 13,2 mlrd. JAV dolerių prieš sutarties pasirašymą šoktelėjo iki 27,6 mlrd. dolerių šiandien. Tarnyba priduria, kad JAV eksportas į Pietų Korėją per pastaruosius penkerius metus sumažėjo.
Pietų Korėjos valdžia pirmiausiai paragino išsamiai išnagrinėti šiuos statistinius duomenis, kad būtų nustatyta prekybos disbalanso priežastis, tačiau apskritai Seulas nurodė esąs pasirengęs derėtis.
„Labai ironiška, kad, kai Pietų Korėjoje buvo pradėta svarstyti galimybė sudaryti šį laisvosios prekybos susitarimą, tuometinė šalies valdžia buvo smarkiai kritikuojama ir buvo rengiamos didžiulės demonstracijos prieš šią sutartį“, – teigė buvęs Pietų Korėjos ambasadorius ir vyresnysis vyriausybės patarėjas Ra Jong-yilas.
„Vienas iš didžiausių sandorio oponentų buvo Moon Jae-inas, kuris po to tapo šalies vadovu, todėl dabar jam gali tekti tą susitarimą ginti, – pabrėžė jis. – Apskritai akivaizdu, kad ši vyriausybė yra pasirengusi peržiūrėti susitarimo sąlygas JAV naudai.“
Ir nors nė viena iš šalių nenurodė, kad dvišalių santykių saugumo aspektas yra svarbus veiksnys priimant bet kokį sprendimą, Ra Jong-yilas mano, kad yra būtent taip.
„Dvišalėse diskusijose JAV turi svarių argumentų, ir naujoji Pietų Korėjos valdžia suvokia, kad, norėdamas išsaugoti JAV teikiamas saugumo garantijas, Seulas bus priverstas padaryti tam tikrų nuolaidų“, – sakė buvęs ambasadorius.
Tačiau konkrečių Pietų Korėjos prekybos sektorių atstovai prieš bet kokių diskusijų pradžią skuba pateikti savo kontrargumentus, nors, pavyzdžiui, automobilių pramonės sektoriuje ir pripažįstama, kad nuo sutarties įsigaliojimo į JAV eksportuota transporto priemonių už 15,4 mlrd. dolerių, o tai devynis kartus daugiau, nei Pietų Korėjoje parduota JAV automobilių. Tačiau sektoriaus atstovai pabrėžia, kad automobilių eksporto į JAV augimas sumažėjo 10,5 proc., o JAV automobilių importas į Pietų Korėja išaugo 37 proc., todėl galima daryti prielaidą, kad JAV automobilių pramonei laisvosios prekybos sutartis yra naudinga.
Plieno pramonės atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjami kaltinimai dėl Pietų Korėjos įmonių įtariamo dempingo JAV rinkoje, o didžiausiai Pietų Korėjos plieno gamintojos „Posco“ plieno importui pernai nustatytas 60 proc. antidempingo tarifas.
Temple universiteto Azijos studijų programos direktorius Jeffas Kingstonas mano, kad Pietų Korėjos įmonės turi pagrindo nerimauti dėl D. Trumpo administracijos požiūrio.
Naujosios administracijos politika „Amerika – visų pirma“ reiškia, kad kitos šalys turi imtis ko nors, kas būtų naudinga JAV“, – teigė jis ir pridūrė, kad, pasak D. Trumpo, „laisva prekyba dar turėtų būti ir sąžininga“.
Net iki tapdamas prezidentu D. Trumpas griežtai kritikavo JAV ekonomikai esą kenkiančius prekybos sandorius, įskaitant Ramiojo vandenyno partnerystės sutartį, iš kurios JAV pasitraukė iškart po to, kai naujasis šalies vadovas įsikūrė Baltuosiuose rūmuose.
Pasak J. Kingstono, prekybos disbalansas egzistuoja ir prekybos santykiuose su Japonija bei Kinija, tačiau po susitikimo su Kinijos vadovu Xi Jinpingu D. Trumpas sušvelnino Pekino kritiką dėl manipuliavimo valiuta ir prekybos susitarimo sąlygų pažeidimo.
Analitikai daro prielaidą, kad JAV vadovas nusprendė visų pirma imtis Pietų Korėjos dėl jos geopolitinio pažeidžiamumo.
„Pietų Korėjos valdžia supranta, kad prekybos disbalansas Jungtinėms Valstijoms, kurios yra vienas iš svarbiausių Pietų Korėjos sąjungininkų ir partnerių, politiškai nepriimtinas, – teigė J. Kingstonas. – Būtent todėl Seulas yra pasirengęs peržiūrėti susitarimą, nors greičiausiai bus priimti ne visi D. Trumpo administracijos reikalavimai.“
„Pietų Korėjai teks išsiaiškinti, kas Vašingtonui yra svarbiausia, ir po to nuspręsti, kiek ji yra pasirengusi nusileisti, – sakė jis. – JAV pozicijos yra stipresnės dėl Šiaurės Korėjos grėsmės, todėl JAV valdžia žaidžia savo žaidimą. Tačiau toks žaidimas neišvengiamai neigiamai atsilieps dvišaliams santykiams, nes Vašingtonas naudojasi Seulo pažeidžiamumu.“