Svyrant garsiajam „Titanikui“, aidėjo šūksniai: „Pirmiausiai – moteris ir vaikus“.
Dar tiksliai nežinoma, kas dėjosi paskutinėmis valandomis „Costa Concordia“ laive. Kapitonui jau teko paneigti įtarimus, kad jis išlipo iš laivo, dar neevakavus keleivių.
Pranešama, kad dalis vyrų nereagavo į įspėjimą palaukti, kol į gelbėjimo valtis sulips moterys ir vaikai.
Į pensiją išėjęs policininkas Edwinas Gurdas teigė: „Norėjome pirmiausiai išlaipinti moteris ir vaikus, taip pat turinčius vaikų ar artimųjų vyrus. Nepaisydami nurodymų, daugelis vyrų skubėjo gelbėtis pirmi.“
Ar jūrininkystėje iš tiesų egzistuoja principas pirmiausiai gelbėti moteris ir vaikus?
Kiekvienam kruizinio laivo keleiviui numatyta vieta gelbėjimo valtyje, priklausomai nuo to, kur yra kajutė, informavo Europos kruizinių laivų tarybos direktorius Robas Ashdownas.
Jei laivas užplaukia ant uolų, kaip atsitiko „Costa Concordia“, kapitonas sprendžia, kada pradėti laipintis iš laivo. Evakavimo pradžia skelbiama garsiu signalu, jis nurodo žmonėms eiti į susirinkimo vietą.
Pagal Tarptautinės jūrų transporto organizacijos nustatytas taisykles, nuo tos akimirkos keleiviai turi būti per pusvalandį susodinti į valtis ir nuplukdyti. R. Ashdowno teigimu, nėra teisinės pareigos pirmiausiai sodinti į valtis vaikus ir moteris.
Manoma, pirmą kartą moteris ir vaikus pirmus susodino į gelbėjimo valtis 1852 m., evakuojant keleivius iš karinio laivo „HMS Birkenhead“.
Laivu plaukė 500 karių ir apie 26 vaikus bei moteris. Kareiviams buvo duotas nurodymas laukti. Vaikai ir moterys išsigelbėjo, o dauguma vyrų nuskendo. Manoma, kad frazė „pirmiausiai – moteris ir vaikus“ prigijo vėliau.
Anot R. Ashdowno, šiais laikais neginčijamą pirmenybę turi neįgalūs asmenys. „Mintis, jog pirmiausiai reikia gelbėti moteris ir vaikus atsirado dėl istorinių priežasčių. Tam tikromis aplinkybėmis taip ir būna, tam tikroms kultūroms būdinga tokia nuostata, bet ne visuotinai“, – aiškino jis.
Grinvičo universiteto profesorius Edas Galea įsitikinęs – evakuacija bus sėkminga tik tada, jei keleiviai drausmingai elgsis.
Jo teigimu, apklausos rodo, kad nelaimės atveju žmonės nesielgia taip, kaip galvojama: „Viskas vyksta ne taip, kaip Holivude, žmonės elgiasi nesavanaudiškai. Žmonės šaukia, verkia, bet tai nereiškia, kad panikuoja.“
Įprastai žmonės pirmiausiai padeda silpniausiems. Nebūtinai moterims, bet sužeistiesiems, vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams, sakė profesorius.
Dar anksti spręsti, kaip vyko evakuacija iš „Concordia“ laivo. Visgi pirmas profesoriaus įspūdis – įgula pasistengė, o keleiviai elgėsi supratingai.
Profesoriaus nuomone, bėda, kad vėlokai davė signalą evakuotis. Laivui atsitrenkus į uolas, buvo sugaištos brangios minutės. Tik laivui ėmus svirti, prasidėjo evakuacija.
Laivus pasvirus 20 laipsnių, darosi sunku nuleisti gelbėjimo valtis. „Laiko pakako, – teigė profesorius. – Bet, kaip suprantu, evakavimas prasidėjo tik tada, kai laivas stipriai pasviro.