Buvusio Vokietijos gynybos ministerijos aparato vadovo Nico Lange’o teigimu, „visi susirūpinę“ dėl naujos D. Trumpo administracijos atsiradimo tikimybės. „Šio nerimo rezultatas – neveiklumas, o tai neatsakinga“, – mano jis.

Po to, kai D. Trumpo ir Joe Bideno reitingai beveik susilygino išanalizavus neseniai atliktų apklausų rezultatus, Europos lyderiai suprato, kad antra D. Trumpo kadencija yra reali. Todėl jie nenori, kad pokyčiai JAV juos užkluptų netikėtai, kaip nutiko 2016-aisiais.

N. Lange’as priminė, kad praėjusį mėnesį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock nuskrido į Teksasą ir susitiko su Respublikonų partijai priklausančiu valstijos gubernatoriumi Gregu Abbottu. N. Lange’as pažymėjo, jog susitikimo tikslas – Berlyno noras suprasti, kaip Respublikonų partija mato pasaulį, kad būtų galima geriau prognozuoti, ko tikėtis, jeigu į valdžią vėl ateis D. Trumpas.

Kaip rašo L. Hockstaderis, saugumo klausimų srityje aukštas pareigas einantis Europos valdininkas sakė, kad Respublikonų partijos įstatymų leidėjams buvo nusiųstas toks pranešimas: „Jeigu norite užimti rimtą poziciją Kinijos atžvilgiu, turite pasiekti sėkmę Ukrainoje.“ Bet tokios europiečių diplomatinės pastangos lenkia planų Ukrainos išgyvenimui palaikyti rengimą, ką jau kalbėti apie galimybes palaikyti Ukrainos puolamuosius pajėgumus.

L. Hockstaderis pažymi, kad europiečiai neįsivaizduoja, kaip užkimš spragą, kuri atsiras, jeigu amerikiečiai nuspręs nebepadėti Ukrainai. Šiuo metu JAV indėlis sudaro beveik pusę visos Kyjivo gaunamos paramos.

Vadovaujantis optimistišku scenarijumi, Ukraina gaus pagalbą iš JAV ir po 2024 m. įvyksiančių prezidento rinkimų, bet gerokai mažesnę, tačiau ir toks variantas yra didelė grėsmė Kyjivui.

Tarp Rusijos ir Vakarų vyksta persiginklavimo varžybos, ant kortos pastatytas Ukrainos likimas. Ir tos varžybos vyksta būtent tada, kai pagrindinis ginkluotės Kyjivui tiekėjas (JAV) darosi vis mažiau patikimu partneriu.

„Net jeigu J. Bidenui pavyks įtikinti Kongresą pritarti naujausiam gelbėjimosi ratui Ukrainai, kurio vertė siekia 61,4 mlrd. JAV dolerių (apie 58,21 mlrd. eurų), tai jau nepadės. Sumažėjusi Respublikonų partijos parama Kyjivui užtemdė būsimų pagalbos paketų perspektyvas, net jeigu J. Bidenas bus perrinktas“, – teigiama straipsnyje.

Didžiausi Kyjivo sąjungininkai ruošia dvišalių sutarčių, kuriomis bus užtikrintas ginklų tiekimas ilgiems metams. Ukraina turi ambicingų planų plėtoti savo karinę pramonę įkuriant bendrų įmonių su Vakarų ginklų gamintojais. Ukrainiečiai svajoja apie naujas gamyklas netoli fronto linijos, kuriose bus gaminami bepiločiai, šarvuotieji automobiliai ir šaudmenys. Kaip pažymi „The Washington Post“ apžvalgininkas, šios strategijos neduos greitų rezultatų, tačiau Ukrainos poreikiai yra neatidėliotini.

Dienraščio publikuojamame komentare taip pat rašoma, kad Vokietiją ir Jungtinę Karalystę (JK) slegia finansinė našta, stengiantis atsigauti po pandemijos. Prancūzija Ukrainai davė kai kurių svarbiausių ginklų, bet savo pagalbos apimtimi atsilieka nuo kitų valstybių. Kai kuriose Europos šalyse atsirado įtrūkimų, kalbant apie visuomenės vieningumą pagalbos Ukrainai atžvilgiu, kurie gali virsti prarajomis, jeigu JAV sumažins savo įsipareigojimus.

„Kyjivui teikiama JAV pagalba... nukreipta į JAV pozicijų išsaugojimą pasaulyje. Bet kadangi šis argumentas kai kuriems amerikiečiams tampa nereikšmingu, Europa susidūrė su klausimu, kaip išgelbėti Ukrainą. Atsakymas vis dar neaiškus, o laikas yra Vladimiro Putino pusėje“, – reziumavo L. Hockstaderis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)