„Didžioji dauguma Turkijos žmonių nepritaria teroristinę organizaciją PKK remiančių šalių narystei... Tačiau šiais klausimais, žinoma, turime kalbėtis su mūsų NATO sąjungininkais, taip pat su šiomis šalimis“, – sakė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

Tokį pareiškimą jis padarė atvykęs į Berlyną derybų su kolegomis iš NATO, taip pat su Suomijos ir Švedijos atstovais.

PKK yra Kurdistano darbininkų partija, Jungtinėje Karalystėje, Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Valstijose uždrausta kaip ekstremistinė organizacija.

Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, istoriškai neutraliose Suomijoje ir Švedijoje smarkiai pasikeitė politinė ir viešoji nuomonė narystės NATO klausimu: dauguma suomių ir švedų dabar jai pritaria kaip atgrasymo nuo galingosios rytinės kaimynės agresijos priemonei.

Helsinkis ir Stokholmas jau ilgą laiką bendradarbiauja su NATO, todėl tikimasi, kad abi šalys galės greitai prisijungti prie Aljanso.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ne kartą teigė, tiek Suomija, tiek Švedija būtų priimtos „išskėstomis rankomis“.

Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl abiejų Šiaurės valstybių galimybės įstoti į NATO dėl numanomų ryšių su kurdų organizacijomis.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)