Tačiau H. Akaras Ankaroje užsienio žurnalistams taip pat pareiškė, jog Turkija tariasi su Maskva dėl galimybės įsigyti pažangių raketų kompleksų S-400, laikomų alternatyva amerikietiškoms sistemoms „Patriot“, antrą partiją.
Šis klausimas iškart pavirs iššūkiu išrinktajam JAV prezidentui Joe Bidenui. Pastarasis, kaip spėjama, laikysis griežtesnės pozicijos Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atžvilgiu.
Daugiau nei metus Ankarą perspėdavęs Vašingtonas praėjusį mėnesį paskelbė sankcijų Turkijos ginkluotės įsigijimo agentūrai, pasitelkęs 2017 metų įstatymą, numatantį bausmes už didelės vertės sandorius su Rusijos karine pramone.
H. Akaras pabrėžė, jog abiem NATO sąjungininkėms būtina palaikyti dialogą, kad būtų galima išspręsti Vašingtonui susirūpinimą keliančius klausimus.
„Susėskime, pasikalbėkime, pasistenkime rasti būdą tai išspręsti“, – pažymėjo ministras.
„Nuoširdžiai tikime dialogu, dialogu, dialogu... Be dialogo ir esant tokiems dalykams kaip sankcijos, grėsmingos kalbos, tikrai neįmanoma nieko pasiekti“, – pridūrė jis.
Prieš Vašingtonui įvedus sankcijas Turkijos gynybos pramonės valdybai (SSB), Ankara norėjo suformuoti darbo grupę su JAV gynybos pareigūnais, siūlydama įvertinti sistemų S-400 poveikį NATO ginkluotei.
Tačiau tokios pastangos nedavė vaisių. Turkija sudarė sandorį su Rusija, nesugebėjusi susitarti dėl kompleksų „Patriot“ pristatymo su jų gamintoja „Raytheon“.
JAV Valstybės departamentas praėjusį mėnesį pareiškė, kad sankcijos galios, kol turkų pajėgos turės S-400 savo arsenale.
Vis dėlto Vašingtono bausmė buvo ne tokia griežta kaip buvo nuogąstaujama – sankcijos nepalietė Turkijos bankų sektoriaus ir tiesiogiai nepakenkė šalies trapiai ekonomikai.